Nuo pasaulinės maisto krizės – iki mūsų stalo

Padėtų užtikrinti

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkė Brigita Mosiejauskė „Ūkininko patarėjui“ tikino, kad ekologiniai ūkiai yra vieni atspariausių įvairiems išorės veiksniams ir gali atlikti svarbų vaidmenį, užtikrinant ilgalaikį aprūpinimą maistu. Tačiau vien užauginti produkciją nepakanka – šiandien vis dar trūksta smulkios infrastruktūros ūkiuose, nedidelių vietos perdirbimo įmonių ir savarankiškai veikiančių vietinių maisto tiekimo sistemų. „Ankstesniu Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu didžiausias dėmesys ir investicijos buvo skirti ūkių plėtrai bei modernizavimui, tai atsispindi ir reikšmingai išaugusiuose ekologinės gamybos plotuose. Tačiau norėdami būti pasirengę netikėtoms krizėms, turime daugiau investuoti į ūkininkų bendradarbiavimą, vietinį perdirbimą, energetinį nepriklausomumą ir trumpąsias maisto tiekimo grandines. Tikslas turėtų būti ne tik gebėti užauginti maistą, bet ir užtikrinti, kad net krizės sąlygomis jis pasiektų gyventojus“, – tvirtino B. Mosiejauskė.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktoriaus Eimanto Bičiaus teigimu, Lietuvoje turėtų būti kaupiamos ne tik grūdų, bet ir pieno produktų atsargos. Ekstremalių situacijų atveju jos padėtų užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu net ir sutrikus tiekimo grandinėms. „Pieno produktų rezervą galėtų sudaryti sūriai, sviestas, pieno milteliai ir pieno baltymai. Lietuvos ūkių struktūra tokia, kad krizės atveju greitai užtikrinti reikiamą pieno kiekį gali būti sudėtinga, todėl svarbu iš anksto pasirūpinti atsargomis. Tai turėtų būti valstybės mastu sprendžiama problema – dėl ilgiau išsilaikančių produktų kaupimo būtų galima tartis su perdirbimo įmonėmis ir numatyti, kokie jų kiekiai būtų skirti rezervui. Apie tai reikia galvoti iš anksto, o ne tik prasidėjus krizei“, – pažymėjo E. Bičius.

Nėra konkretumo

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys Aušrys Macijauskas aiškino, kad Lietuvoje grūdų likutis yra daugiau negu pakankamas. „Mūsų vidaus vartojimui yra reikalingas nedidelis kiekis grūdų. Didžioji dalis skirta eksportui. Vidaus vartojimui mes grūdų turėtume bet kuriuo momentu. Aišku, grūdų pasiskirstymas šalyje nėra vienodas, didžioji jo dalis sukoncentruota centrinėje Lietuvoje, nemaža dalis – Klaipėdos uoste. Yra teritorijų, kuriose grūdų atsargos nėra didelės. Katastrofos atveju judėjimas būna suvaržytas, todėl reikėtų, kad visos maisto atsargos būtų paskirstytos tolygiai ir proporcingai gyventojų skaičiui, pvz., tam tikrą grūdų kiekį galėtų saugoti patys ūkininkai, tačiau už tai turi būti atlyginama, turėtų būti sudaromos sutartys. Tačiau negirdėjau, kad tai būtų daroma“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos pirmininkas Nerijus Gricius teigė, kad kol kas mūsų šalyje nėra konkretumo, schemų, tikslaus plano. „Jeigu mes, organizacijų atstovai, nežinome, kas ir kaip, tai ką kalbėti apie paprastą žmogų. Galėtų būti bandomasis žingsnis į trumpąsias grandines. Jos parodytų, kaip viskas veikia, kaip sugebame dirbti, kokiais kiekiais galima aprūpinti visuomeninius sektorius ir pan. Tai būtų labai puiki praktika“, – akcentavo N. Gricius.

Atliko auditą

Šių metų pradžioje Valstybės kontrolė (VK), atlikusi auditą „Valstybės rezervo formavimas, kaupimas ir valdymas“, atskleidė, kad jis kaupiamas neatsižvelgiant į riziką ir valdomas su spragomis. Valstybės rezervas yra viena svarbiausių nacionalinio saugumo garantijų, naudojama ekstremaliose situacijose ar krizių metu, kai skelbiama mobilizacija, įvedama nepaprastoji ar karo padėtis. VK atliktas auditas rodo, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į reikšmingiausias rizikas ir nėra pagrįstas jų valdymo planuose numatytais scenarijais. Be to, dabartinė rezervo kaupimo ir valdymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir, prireikus, greitai pristatytas į reikiamą vietą.

„Tai ne pirmas VK atliekamas auditas, kurio metu vertinama, ar sudarytos tinkamos sąlygos ir suformuotas valstybės rezervas valstybės poreikiams užtikrinti ekstremaliose situacijose, krizės metu ir jos pasekmėms šalinti. Dar 2017 m. VK vertino valstybės ir savivaldybių įstaigų bei ūkio subjektų pasirengimą individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai. Deja, rekomendacija dėl tinkamo valstybės pasirengimo nebuvo įgyvendinta jau aštuonerius metus. Nuo 2022 iki 2025 m. valstybės rezervo kaupimui ir palaikymui skirta 12,6 mln. Eur. Jį sudaro 665 skirtingos atsargos – medicinos, maisto, transporto ir civilinės saugos prekės. Audito metu nustatyta, kad Vyriausybė nepatvirtino 660 valstybės rezervo atsargų ir jų kiekių, taip pat nenustatė šių atsargų kaupimo terminų, kaip reikalaujama pagal įstatymus. Neapibrėžus valstybės rezervo dydžio ir sudėties, būtinos visoms galimoms didelės rizikos grėsmėms padengti, neįmanoma sudaryti tinkamų sąlygų jo pagrįstam planavimui, kaupimui ir kontrolei“, – akcentavo VK.

Audito metu buvo nustatyti valstybės rezervo kaupimo trūkumai. Didžioji dalis Vyriausybės nustatytų metinių valstybės rezervo kaupimo tikslų 2021–2024 m. nebuvo įvykdyti, dėl to 2024 m. liko nepanaudota 37 proc. asignavimų, iš kurių 25 proc. buvo panaudota kitiems valstybės rezervo valdytojų poreikiams.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybės rezervo maisto atsargos kaupiamos ne jas perkant ir saugant, o rezervuojant pagal sutartis. Toks maisto produktų kaupimo būdas pagrįstas mažesnėmis sąnaudomis, nes kaupiant atsargas fiziškai, valstybė turėtų skirti finansavimą atsargų įsigijimui, transportavimui, saugojimui, administravimui ir atnaujinimui. Tačiau šis būdas pasirinktas neatlikus sąnaudų ir naudos analizės, pagrindžiančios, kad jam reikia mažiau išlaidų nei atsargų pirkimui ir nuolatiniam saugojimui.

Atsargų saugojimo vietos buvo parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir jų galimų pasekmių, neužtikrinant atsargų saugojimo decentralizacijos. Todėl grėsmės atveju dalis valstybės rezervinių atsargų gali būti užterštos, prarastos arba tapti neprieinamos. Auditas atskleidė, kad nėra aiškaus plano, kas turėtų užtikrinti valstybės rezervo atsargų pristatymą į jų naudojimo vietas ir kaip tai turėtų būti daroma. Todėl ekstremalios situacijos atveju rezervai gali nepasiekti gavėjų arba būti pristatyti pavėluotai.

Lietuvos apsirūpinimas savo žemės ūkio produktais 2020–2025 m. procentine išraiška

Atnaujino aprašą

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Krizių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grybauskienė ŪP teigė, kad ŽŪM yra žemės ūkio ir maisto produktų valstybės rezervo tvarkytoja, o valstybės rezervo koordinatorius yra Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris nustato kryptį, principus, būdus bei lėšas valstybės rezervo formavimui. VK, atlikusi auditą, ŽŪM pateikė tik vieną vidutinės svarbos rekomendaciją – sustiprinti kontrolę, tikrinant tiekėjų galimybes užtikrinti rezervavimo sutartyse nustatyto kiekio ir rūšies atsargų tiekimą, siekiant užtikrinti, kad pagal sutartis rezervuotas maisto produktų atsargų kiekis būtų laikomas tiekėjų nurodytose vietose.

Reaguodama į šią VK pastabą, ŽŪM atnaujino sudarytų preliminariųjų viešojo pirkimo–pardavimo ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų rezervavimo sutarčių vykdymo priežiūros ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų laikymo sąlygų tikrinimo tvarkos aprašą. Šiuo atnaujintu aprašu tikslinama, kaip ŽŪM prižiūri valstybės rezervo atsargų tiekėjų sutarčių vykdymą ir tikrina, ar atsargos laikomos tinkamai. Aprašas išplečiamas ir preliminariosioms viešojo pirkimo–pardavimo sutartims, o ne tik rezervavimo sutartims.

ŽŪM nuolat organizuoja atvirus tarptautinius maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugų viešųjų pirkimų konkursus. Šiuo metu vyksta atviri tarptautiniai maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugų viešieji pirkimai įsigyjant dalį 26 maisto produktų. Be valstybės rezerve kaupiamų maisto produktų atsargų ministerija vykdo ir jai pavestą valstybinę mobilizacinę užduotį – Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (LŽŪMPRIS) kaupia ir nustatytu periodiškumu atnaujina duomenis iš gamybos ūkio subjektų apie būtiniausių maisto produktų vidutines gamybos apimtis, likučius sandėliuose, eksportą bei gamybos ir sandėliavimo adresus. „Taip pat, atsižvelgdama į Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašą, ŽŪM parengė Evakuojamų gyventojų aprūpinimo maistu ir geriamuoju vandeniu iš valstybės rezervo algoritmą, kuriame pateikiami pagrindiniai veiksmai ir užduotys, kuriuos turi atlikti savivaldybės, ministerija, Vyriausybė ir kiti subjektai, dalyvaujantys gyventojų aprūpinimo maistu procese“, – aiškino I. Grybauskienė.

Siekia užtikrinti

ŽŪM rūpinasi ne tik maisto atsargų kaupimu, bet ir siekia užtikrinti visos maisto tiekimo sistemos veikimą krizių metu. Šiuo metu rūpinamasi sudaryti mobilizacinio užsakymo sutartis su prekybos tinklais ir su ūkio subjektais, gaminančiais maisto produktus ir sudariusiais sutartis su prekybos tinklais, užtikrinant gyventojų aprūpinimą maistu krizinėse situacijose. „Siekis yra turėti ne tik pakankamus gamybos pajėgumus, bet ir praktiškai patikrintą rezervų, logistikos, paskirstymo ir institucijų bendradarbiavimo sistemą, užtikrinančią gyventojų aprūpinimą maistu bet kokiomis aplinkybėmis. Norint sustiprinti šalies atsparumą žemės ūkio ir (ar) maisto ūkio sektoriuose, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numatyta „sukurti ir įgyvendinti koordinuotą trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių plėtros modelį, apimantį tiekimo, paskirstymo, logistikos, viešojo sektoriaus maitinimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo sprendimus, didinant visuomenės atsparumą“. Įgyvendinant šias užmačias, Kauno mieste ir Kauno rajone spalio 1 d. pradėtas bandomasis (pilotinis) trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių projektas. Jo metu siekiama praktiškai išbandyti vietos gamintojų, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), savivaldybių administracijų ir viešojo sektoriaus įstaigų bendradarbiavimo modelį, įvertinti jo rezultatus ir parengti gerosios praktikos pritaikymo kitose savivaldybėse gairių paketą“, – akcentavo I. Grybauskienė.

Ji paminėjo, kad labai svarbu ir toliau plėsti maisto produktų rezervą, plėsti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir vietos tiekimo tinklus, įtraukiant savivaldybių administracijas.

Projektą iš dalies finansuoja