Muitininkų akiratyje – drugeliai ir kandys: iš Meksikos ir Japonijos siųstos vabzdžių kolekcijos sustabdytos Vilniaus pašto poste

Tikrinant iš Meksikos atsiųstą siuntą muitinės pareigūnams kilo įtarimų, kad tarp kolekcinių vabzdžių gali būti saugomų rūšių, todėl siunta buvo perduota specialistams įvertinti.

Atlikus dalies egzempliorių identifikavimą nustatyta, kad vienas iš drugelių yra Eurytides philolaus. Ši rūšis nėra įtraukta nei į CITES konvencijos I–III priedėlius, nei į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D priedus ir nėra saugoma pagal Europos Sąjungos teisės aktus, todėl CITES ar Aplinkos apsaugos agentūros leidimai jai netaikomi.

Tačiau tarp siųstų vabzdžių aptiktas ir Papilio alexanor. Nors ši rūšis nėra įtraukta į CITES konvencijos priedėlius, ji įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą – Buveinių direktyvos 92/43/EEB IV priedą.

Pagal Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-713, šios rūšies egzempliorių įvežant iš trečiųjų šalių būtina turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą įvežti laukinius gyvūnus ir jų teisėtą kilmę patvirtinančius dokumentus.

Tuo tarpu spalio 25 d. tikrinant siuntą iš Japonijos pareigūnai aptiko net 127 džiovintas kandis. Siunta buvo sustabdyta, o specialistai aiškinasi tikslias vabzdžių rūšis ir vertina, ar jų tarptautinei prekybai taikomi CITES konvencijoje bei Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 nustatyti reikalavimai.

Nors džiovintų drugelių ir kitų vabzdžių siuntos gali atrodyti kaip nekalti kolekcininkų pirkiniai, saugomų rūšių apsaugos reikalavimai gali būti taikomi ir negyviems jų egzemplioriams. Todėl prieš įsigyjant tokius egzempliorius trečiosiose šalyse ar siunčiantis juos į Lietuvą svarbu iš anksto pasitikrinti, ar konkrečiai rūšiai nėra taikomi prekybos ir įvežimo apribojimai ir ar nereikalingi atitinkami leidimai bei kilmę patvirtinantys dokumentai.

Muitinės departamento informacija