Nuo žolelių arbatos iki arbatoje marinuoto upėtakio: netikėta Žolinės stalo tradicijos interpretacija

„Žolinė iki šiol išlieka viena tų švenčių, kuri pirmiausia siejama su buvimu kartu. Matome, kad ilgąjį savaitgalį žmonės planuoja susitikimus su šeima ir draugais, o maistas tradiciškai tampa svarbia šventės dalimi“, – sako prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Ką ir kodėl žmonės šventindavo per Žolinę?

Pagrindinis Žolinės simbolis buvo žolynų puokštė. Į ją būdavo pinamos įvairios lauko ir darželio gėlės, javų varpos, vaistiniai augalai bei prieskoninės žolelės. Tikėta, kad pašventinti žolynai turi ypatingų galių: saugo namus nuo nelaimių, o susirgus gali būti naudojami gydomosioms arbatoms ar smilkinimui.

Kartu su žolynais buvo šventinamas ir maistas: pirmieji obuoliai, kriaušės, daržovės, grūdai, duona. Kai kuriuose Lietuvos regionuose į bažnyčią neštasi ir pieno produktų – sūrio, sviesto ar varškės. Jie simbolizavo ūkio gausą, dėkingumą už gyvulių sveikatą bei šeimos gerovę.

Pirmojo derliaus ragautuvės

Žolinė žymėjo laiką, kai jau buvo galima ragauti svarbiausias metų gėrybes. Daugelyje šeimų tai buvo pirmosios bendros naujojo derliaus vaišės. Ant stalo atsirasdavo šviežiai kepta duona iš naujo grūdo, pirmosios daržovės, vaisiai, medus, pieno produktai.

Senovėje buvo tikima, kad iki Žolinės nederėtų skubėti valgyti kai kurių vaisių ar ragauti naujo derliaus. Būtent todėl ši diena tapdavo simboline riba tarp laukimo ir gausos. Žmonės dėkodavo už tai, ką pavyko užauginti, ir linkėdavo vieni kitiems derlingų ateinančių metų.

Šeimos šventė, kurios centre – bendrystė

Nors Žolinė turi gilias religines ir etnines šaknis, svarbiausia jos tradicija buvo susibūrimas. Po mišių šeimos lankydavo gimines, svečiuodavosi vieni pas kitus, dalydavosi derliumi ir vaišėmis. „Per šventes svarbiausia ne patiekalų gausa, o galimybė prie vieno stalo suburti skirtingas kartas. Vis daugiau žmonių renkasi įvairų meniu, kad kiekvienas rastų sau patinkantį skonį, tačiau bendras valgymas ir laikas kartu išlieka svarbiausia šventės dalimi“, – sako J. Tamoševičienė.

Todėl ir šiandien Žolinė daugeliui yra ne tik derliaus, bet ir šeimos šventė. Tai proga sustoti, pasidžiaugti vasaros gėrybėmis, pasidalinti jomis su artimaisiais ir kartu pasitikti artėjantį rudenį.  „Iki“ šefė Jolita ragina išmėginti žoleles netikėtame formate ir šeimą nustebinti juodosios arbatos lapeliuose marinuotou upėtakiu, kurį paruošti itin paprasta. „Šis lengvas, vasariškas patiekalas puikiai tiks didesniam šeimos susibūrimui. Arbatos aromatas subtiliai pagardina žuvį, o gaivi agurkų salsa suteikia gaivumo“, – dalijasi šefė.

Receptas Žolinės stalui: upėtakis arbatos marinate su agurkų salsa

Upėtakiui reikės: 1–1,2 kg upėtakio filė, 2 arb. š. juodosios arbatos lapelių, 2 valg. š. alyvuogių aliejaus, 1 valg. š. medaus, 1 citrinos sulčių, 1 česnako skiltelės, druskos ir šviežiai maltų pipirų

Agurkų salsai reikės: 2 ilgavaisiai agurkai, 1 mažas raudonasis svogūnas, saujelė krapų, saujelė petražolių, 1 valg. š. citrinos sulčių, 1 valg. š. alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų pagal skonį

Gaminame:

Arbatos lapelius užplikykite keliais šaukštais vandens ir palikite atvėsti.

Sumaišykite arbatą su aliejumi, medumi, citrinų sultimis ir smulkintu česnaku.

Marinatu aptepkite upėtakį ir palikite bent 30 minučių.

Žuvį kepkite ant grilio arba iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20–25 minutes.

Agurkus ir svogūną smulkiai supjaustykite, sumaišykite su žalumynais, citrinų sultimis bei aliejumi.

Patiekite keptą upėtakį su gaivia agurkų salsa.