NVSC primena: vienintelė veiksminga tymų prevencijos priemonė – skiepai

Šiemet Lietuvoje užregistruoti 9 tymų atvejai (Vilniaus apskrityje – 5 atvejai, Kauno apskrityje – 2 atvejai, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse – po 1 atvejį). Didžioji dalis susirgusiųjų (56 proc.) buvo neskiepyti arba jų skiepijimo būklė buvo neaiški. 2024 m. iki rugsėjo 10 d. buvo užregistruoti 26 tymų atvejai. Iš viso pernai mūsų šalyje patvirtinta 30 tymų atvejų (9 vaikai ir 21 suaugęs), beveik 67 proc. susirgusiųjų buvo neskiepyti arba jų skiepijimo būklė neaiški. 43 proc. atvejų prireikė gydymo ligoninėje.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) pabrėžia, kad dėl nepakankamų vakcinacijos nuo tymų aprėpčių Europoje būtinas nuolatinis budrumas. Didelė rizika išlieka dėl įvežtinių atvejų – tai matyti ir Lietuvoje, kur 7 iš 9 šiemet užregistruotų tymų atvejų yra įvežtiniai (iš Albanijos, Malaizijos, Graikijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV). Todėl prieš keliaujant rekomenduojama pasitikrinti savo skiepijimo statusą ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl  rekomenduojamų skiepų.

Naujausiais ELPKC duomenimis, 2025 m. liepą daugiausia tymų atvejų užfiksuota Prancūzijoje (59), Rumunijoje (35), Belgijoje (26), Italijoje (25) ir Nyderlanduose (14). Per metus, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d., Europos sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse registruoti 11 943 tymų atvejai. Daugiausia sirgo vaikai iki penkerių metų amžiaus, iš kurių net 83,3 proc. buvo neskiepyti. Per šį laikotarpį užfiksuotos 8 mirtys nuo tymų: penkios Rumunijoje, dvi Prancūzijoje ir viena Nyderlanduose.

Sunkios ligos komplikacijos

Tymai – ūmi ir itin užkrečiama virusinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus čiaudi ar kosėja, arba per užterštas rankas ir aplinkos paviršius. Inkubacijos laikotarpis trunka vidutiniškai apie 10 dienų (svyruoja nuo 7 iki 21 dienos). Užsikrėsti pakanka vos 15 minučių artimo sąlyčio ar buvimo toje pačioje patalpoje su sergančiuoju. Ligonis gali platinti virusą dar apie 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po jo. Pirmieji simptomai: karščiavimas, sloga, kosulys, akių paraudimas, burnos gleivinėje atsirandančios baltos dėmelės, o vėliau – visą kūną apimantis bėrimas. Liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas ar smegenų uždegimas.

Skiepai – patikima apsauga

„Vienintelė specifinė priemonė, galinti apsaugoti nuo tymų ir sunkių ligos komplikacijų bei suvaldyti tymus visuomenėje, yra profilaktinis skiepijimas“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

• Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR vakcina) nemokamai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Pirmoji dozė skiriama 15–16 mėn., antroji – 6–7 metų amžiaus.
• Nepasiskiepijus laiku sudaromas individualus skiepijimo grafikas.
• Valstybės lėšomis skiepijami ir sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys (ne vėliau kaip per 72 val. nuo sąlyčio su sergančiuoju).
• Darbdavio lėšomis skiepijami visi sveikatos priežiūros ir kitų sričių darbuotojai, kurių veikloje kyla infekcijos rizika.

Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programą siekiama pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo apimtis. Tačiau 2024 m. Lietuvoje pirmąja MMR vakcinos doze buvo paskiepyta 86,2 proc. 2 m. amžiaus vaikų, antrąja – 84,6 proc. 7 m. vaikų.

Kaip elgtis po sąlyčio su sergančiuoju?

Po kontakto su tymais sergančiu žmogumi rekomenduojama savo sveikatą stebėti 10–12 dienų (rečiau – iki 21 d.). Pajutus tymams būdingus simptomus (karščiavimą, slogą, kosulį, bėrimą) būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir informuoti apie turėtą sąlytį.

NVSC informacija