Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

Olandai statys milijardo eurų vertės e-metanolio gamyklą Estijoje, o lietuviai kratosi milijoninių danų investicijų

2024/04/02


Paskutinę kovo savaitę olandų įmonė „Power2X“ paskelbė planuojanti daugiau nei milijardo eurų investiciją Estijoje, Pernu miesto Niidu pramoniniame rajone. Čia bus statoma žaliojo metanolio (dar vadinamo elektroniniu metanoliu, e-metanoliu) gamykla, kuri kasmet pagamins iki 500 000 tonų žaliųjų degalų. Panaši gamykla planuota ir Lietuvoje, bet Kretingos politikai praėjusią savaitę nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą.

Gamyba bus pagrįsta tvariai gaunamais šalutiniais miškininkystės produktais ir lanksčiu žaliuoju vandeniliu, gaminamu naudojant būsimų Estijos jūros vėjo jėgainių generuojamą energiją. Estai tikisi, kad per visą plėtros, statybos ir ilgalaikės eksploatacijos etapą projektas žymiai padidins šalies BVP, leis sukurti daugiau nei 2 000 darbo vietų statybose ir daugiau nei 200 darbo vietų tiekimo grandinėje bei gamyboje.

Šiuo metu projektas yra galimybių vertinimo etape ir inicijuojamas leidimo suteikimo procesas, o gamybą planuojama pradėti 2028 m.

Projekte numatoma naudoti pasaulinio lygio pažangią dujofikavimo ir e-metanolio sintezės technologiją. Gamybos procese bus naudojama tvariai gauta biomasė ir kiti šalutiniai miškininkystės produktai. Nemaža biomasės dalis šiuo metu Estijoje eksportuojama kaip celiuliozės žaliava, granulės ir medienos drožlės, turinčios ribotą ekonominę pridėtinę vertę. Projektas, pasak investuotojo, galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Europoje pereinant prie tvaresnių žaliavų ir energijos šaltinių chemijos sektoriuje ir dekarbonizuoti aviaciją bei laivininkystę. „Power2X“ pripažįsta lemiamą šių pramonės šakų vaidmenį Estijoje ir ES pereinant prie tvarios energetikos ir siekia reikšmingai prisidėti prie jų dekarbonizacijos.

Projekto vadovas Peteris Daemenas apibūdino orojektą kaip unikalią galimybę įkurti pirmaujančią žaliojo metanolio gamyklą Europoje ir paversti Pernu bei Estiją tvarių pramonės šakų centru, reikšmingai prisidedant prie nacionalinio energijos perėjimo.

Bendrovė „Power2X“ plėtoja didelio masto pramoninius projektus, daugiausia dėmesio skiriant žaliojo vandenilio, amoniako ir metanolio pramonei, o projektų portfelis yra įvairus visoje Europoje. „Power2X“ veiklą finansiškai remia pasaulinė investicinė kompanija „CPP Investments“, investuojanti į Kanados pensijų plano (CPP) kapitalą.

Ne visi potencialūs investuotojai pasilieka

Ne visas investicijas estams pavyksta sulaikyti. Kovo viduryje Ūkio ir informacinių technologijų ministras Tiitas Riisalo televizijos laidoje „Aktualioji kamera“ apgailestavo, kad Estijos įmonė „Fibenol OÜ“ 700 mln. eurų vertės investiciją iš Estijos nukreipė į kaimyninę Latviją. Ten bus statoma biorafinavimo gamykla.

Ši bendrovė gamina tvarias biomedžiagas iš atsinaujinančios antrinio naudojimo biomasės. Dar 2022 m. pagrindinis bendrovės akcininkas Raulis Kirjanenas neatmetė galimybės gamyklą statyti Estijoje, bet šių metų kovo viduryje „Fibenol OÜ“ ir Latvijos ekonomikos, finansų, žemės ūkio, klimato ir energetikos ministerijos bei Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIAA) pasirašė memorandumą dėl investicinio projekto įgyvendinimo.

„Bendrovės savininkai taip pat teigė, kad Estijos valdininkų požiūris buvo konstruktyvus ir, kad ši gamykla pradėtų veikti Estijoje, buvo pradėtas bandomasis projektas, paremtas tiek Estijos, tiek ES lėšomis“, – portalas „ERR“ citavo laidoje pasakytus Ūkio ir informacinių technologijų ministro žodžius.

Estijos darbdavių konfederacijos vadovas Arto Aasas sakė tikintis, kad „Fibenol OÜ“ sprendimas nėra galutinis ir šią investiciją dar galima sulaikyti Estijoje, tačiau tai, kas nutiko, yra blogas signalas ir simptomas, signalizuojantis, kad „yra kažkas negerai su šalies verslo aplinka ir investiciniu klimatu“.

Ūkio ir informacinių technologijų ministerija tomis dienomis pristatė planą, kaip pagerinti investicinį klimatą ir ekonomikos konkurencingumą. Tikimasi, kad tai leis iki 2035 m. dvigubai išplėsti Estijos ekonomiką.

Kretingos rajono savivaldybės taryba – prieš žaliojo kuro gamyklos statybą

Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą.

Už tai, kad Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime nebūtų metanolio ir vandenilio pramonės, praėjusį ketvirtadienį balsavo 22 rajono tarybos nariai, susilaikė vienas, o prieš balsavusiųjų nebuvo.

Kretingos meras Antanas Kalnius BNS teigė, kad tarybos sprendimas yra aiški politinė deklaracija, skirta „European Energy“ ir valstybės institucijoms. 

„Mes išrašysime tuos raštus tiek Aplinkos ministerijai, tiek tai pačiai įmonei pasakydami, kad, gerbiamieji, mes esame prieš gamyklos statybą, ir prašysime, kad jie nutrauktų poveikio aplinkai vertinimo procesą“, – BNS sakė A. Kalnius.

Anksčiau „European Energy“ planus Kretingos rajone palaikiusio mero teigimu, investuotojai bei centrinės valdžios institucijos visiškai nekomunikavo nei su vietos gyventojais, nei su rajono savivaldybe.

Pasak A. Kalniaus, bendrovė apsiribojo tik žinios pranešimu bei vienu susitikimu su bendruomene, kuri susiskaldžiusi.

„Pirmasis atvažiavimas („European Energy“ atstovų – BNS) supykdė bendruomenę, neturėdama atsakymo bendruomenė pasakė ne, ne, ne, pradėjo kalbėti, kad tai yra baisi chemijos pramonė, kuri tuoj pat sprogs. Dar tarybos nariai kai kurie tam pritarė... Ir gavosi taip, kad žmonės išsigando ir pradėjo bendruomenėje pyktis. Ir tas pyktis liejosi per kraštus. (...) Dabar bendruomenė susipriešinusi ir nežinau, kiek laiko reikės, kad ji susitaikytų“, – pasakojo A. Kalnius.

Anot mero, situaciją apsunkino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nacionalinių grėsmių ataskaitose anksčiau minėtų asmenų dalyvavimas rajono gyventojų susirinkimuose bei prieš gamyklos statybą nukreiptuose protestuose, taip pat Rusijos kontroliuojamų propagandinių kanalų dėmesys.

A. Kalnius teigia, kad sklypas, kuriame svarstyta statyti gamyklą, vis dar yra žemės ūkio paskirties, norint jame vystyti vandenilio ir metanolio pramonę reikėtų keisti jo paskirtį, o dėl to vėlgi turėtų spręsti rajono taryba.

Savivaldybės taip pat išduota statybų leidimus.

„European Energy“ sausį pranešė ketinanti investuoti apie 400 mln. eurų į e. metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Tačiau potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstauja dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Vasario pabaigoje prie Kretingos savivaldybės prieš žaliojo kuro gamyklą protestavo apie 100 žmonių. Rajono taryba tuomet buvo priėmusį protokolinį sprendimą nepritarti jos statybai, kol investuotojai neįgyvendins bendruomenės prašymų.

Gyventojams trūksta atsakymų, investuotojas sprendimo nekomentuoja

Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius teigė, jog tarybos sprendimas galutinai neišsprendė problemos. Anot jo, lieka neaišku, ar gamyklą statyti svarsčiusi „European Energy“ sustabdys poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras.

„Kol nėra viešo arba raštiško įmonės atstovų pasisakymo, kad toje vietoje gamykla nebus galima, šis tarybos sprendimas kaip ir nieko daug nepakeičia“, – BNS sakė K. Kulesius.

„Būtų labai gerai, kad tai būtų pabaiga, bet manome, kad tai vienas mažas laimėjimas ilgoje kovoje“, – pridūrė jis.

Darbėnus prie Palangos siūliusios prijungti iniciatyvinės grupės vadovas kartojo palaikantis tokios gamyklos statybą Lietuvoje, tačiau ji turėtų iškilti kitoje vietoje, o ne arti pajūrio esančioje Darbėnų seniūnijoje.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl 400 mln. investicijos į žaliojo kuro gamyklą Lietuvoje dar nepriimtas. Jo teigimu, vyksta svarstymai, tinkamos vietos paieškos ir vertinimai, o Danijos bendrovė galimybėmis įgyvendinti tokį projektą taip pat domisi ir kitos Europos valstybės.

„Kol kas žiūrime labai optimistiškai (dėl investicijos Lietuvoje – BNS), nes Lietuvoje yra labai geras atsinaujinančios energetikos potencialas, vystoma nemažai naujų projektų. Tikimės, kad bus daug žalios energijos, kurią būtų galima transformuoti į vandenilį, e-metanolį, todėl Lietuvą matome kaip potencialią vietą“, – kalbėjo T. Konkovskis.

„European Energy“ tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose šiuo metu atlieka planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuris turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e-metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

 

ŪP portalo ir BNS informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.: Žaliasis metanolis yra vienas iš galimų sprendimų siekiant laivybos pramonės priklausomybę mažinti nuo iškastinio kuro.

Dalintis