Orų kaita neleidžia atsipalaiduoti

Vertinti ir lyginti

Augintojų patirtis ir efektyvių auginimo technologijų taikymas auginant rapsus padidino augalų žiemkentiškumą, ankštarų skaičių, sėklų skaičių ankštaroje ir sėklų derlingumą.

Žieminių rapsų augimo ciklas yra susijęs su fenologinių reiškinių seka, kurią kontroliuoja aplinkos veiksniai, t. y. temperatūra (įskaitant vernalizaciją) ir fotoperiodas, lemiantys augimo tarpsnių trukmės pokyčius. Aplinkos veiksnių įtaka žydėjimo metu plačiai apibūdinta ir būtų sunku rasti augintoją, nežinantį apie tai, tačiau mažiau informacijos yra apie fotoperiodo ir vernalizacijos įtaką pasėlio vystymosi tarpsnių trukmei.

Augintojai puikiai supranta, kad žinios, susijusios su fotoperiodo, temperatūros ir vernalizacijos poveikiu rapsų vystymosi tarpsnių trukmei, yra svarbios, nes jos neapsiriboja veislės prisitaikymu prie konkrečios aplinkos, bet ir padeda atskleisti kritinio laikotarpio trukmę derlingumui nustatyti geresnėmis aplinkos sąlygomis. Kritinis laikotarpis rapsų derlingumui trunka vidutiniškai apie 19–25 dienas nuo žydėjimo vidurio. Fenologinių fazių, vykstančių prieš kritinį laikotarpį, trukmės pokyčiai arba net kritinio laikotarpio trukmė gali pakeisti ne tik derlingumą, bet ir derliaus struktūros dedamąsias, sėklų kokybę ir t. t.

Yra konsultantų, vertinančių įvairių veislių produktyvumą skirtingose vietovėse ir lyginančių skirtingų metų duomenis, kad gautų informacijos apie auginamų veislių produktyvumą ir stabilumą. Duomenys apie veislių ir aplinkos veiksnių sąveiką suteikia vertingos informacijos agronomams, kad būtų galima pasirinkti geresnes veisles konkrečiose aplinkose ir apibrėžti konkrečiai vietovei būdingą tinkamiausią auginimo technologiją. Pastaruoju metu vyrauja, galima sakyti, „isteriški“ orai, dėl to reikia kaupti duomenis apie vienos ar kitos veislės sąveiką su konkrečiomis meteorologinėmis sąlygomis ir prognozuoti meteorologinių sąlygų kintamųjų poveikį augalų produktyvumui visais vystymosi etapais. Per kelerius metus konsultantai sukaupė daug duomenų, kuriuos būtų galima naudoti konkrečių metų aplinkos sąlygų poveikiui išskaidyti ir nustatyti, kurie kintamieji yra reikšmingiausi optimaliam augalų vystymuisi kiekviename augimo etape. Žinoma, iš karto girdžiu klausimą, kam to reikia? Rapsų augimą nuo daigų pasirodymo iki žydėjimo kontroliuoja fototerminiai veiksniai, o nuo žydėjimo iki brandos – temperatūros. Žieminių rapsų jaunatvinis augimas, įskaitant dygimą, žiemojimą ir stiebo ilgėjimą, yra ilgiausias augimo etapas. Jei lauko sąlygos yra optimalios, temperatūra yra pagrindinis veiksnys, lemiantis sudygimą ir daigų pasirodymą. Ne tik žemesnė nei 10 °C temperatūra,  bet ir sausos oro sąlygos ir aukšta temperatūra gali turėti neigiamos įtakos sudygimui. Tokių patirčių pastaraisiais metais buvo ne viena ir ne dvi. Dėl pasėlio jautrumo ankstyvaisiais vystymosi etapais rapsų sėklų derlingumą dažnai riboja prastas sudygimas (daug kartų apie tai kalbėta). Nuo lapų vystymosi pradžios iki stiebo ilgėjimo pabaigos fenologinį vystymąsi kontroliuoja temperatūra, pavasarėjimas ir fotoperiodas. Jei iki žiemos pradžios nepasiekiamas optimalus augalų įsitvirtinimas, dėl žemos temperatūros ir mažo šviesos intensyvumo gali smarkiai sumažėti lapija, kartu ir sukauptas azotas, taip pat sumažėja lapų ploto indeksas.

Įtaka produktyvumui

Kai temperatūra nuolat laikosi aukštesnė nei 0 °C, rapsai sparčiai auga ir per kelias savaites užaugina didžiąją dalį antžeminės biomasės. Optimali temperatūra fotosintezės, vegetacijos ir reprodukcijos procesams svyruoja nuo 21 iki 25 °C. Per didelis kritulių kiekis prieš žydėjimą gali pakenkti derlingumui, nors žydėjimo metu užauginama daug biomasės. Žydėjimas yra kritiškiausias rapsų vystymosi etapas, nes sumažėja bendras lapų plotas ir sumažėja fotosintezė. Šalnos žydėjimo pradžioje padidina šakojimąsi, žydėjimas trunka ilgiau, todėl padidėja ant apatinių šakų susiformavusių prastai užpildytų ankščių skaičius. Jei po žydėjimo trūks vandens, derlingumas bus mažas, nes nebus galima patenkinti augalų transpiracijos, o jei dar stiebas pažeistas kenkėjų ar ligų, daugiausiai žalos padaro verticiliozė, kurios požymiai jau pradeda ryškėti. Nesinorėtų, kad rapsus po žydėjimo užkluptų sausra, nes stresas sumažina bendrą sausųjų medžiagų produkciją. Vis dėlto guodžia tai, kad veislės pasižymi skirtingu atsparumo sausrai lygiu. Tai yra dar viena priežastis, dėl kurios reikia kaupti informaciją apie veislių ir meteorologinių sąlygų sąveiką.

Derliaus potencialą galima nustatyti iki žydėjimo pabaigos, tačiau ar šis derliaus potencialas bus realizuotas, daugiausia priklauso nuo temperatūros ir vandens prieinamumo vėlesniais augimo tarpsniais. Krituliai yra svarbiausias veiksnys, darantis įtaką pasirinktų veislių produktyvumui, kuris labai skiriasi įvairiais metais ir skirtinguose auginimo regionuose. Skirtumus lemia ir kritulių kiekis prieš sėją bei dirvožemio vandens sulaikymo galimybės, nes didesnis vandens prieinamumas žydėjimo metu skatina rapsų sėklų užmezgimą. Rapsai yra daug vandens reikalaujantis augalas. Tyrimai rodo, kad nuo žydėjimo iki brandos rapsai turi gauti >300 mm vandens, kad būtų gautas didelis derlingumas (daugiau kaip 4,0 t/ha). Augalų aprūpinimas vandeniu vaidina lemiamą vaidmenį išlaikant aukštą azoto panaudojimo efektyvumą ir pasiekiant 4,0 t/ha sėklų derlingumą. Nustatant konkrečiai vietovei pritaikytas tręšimo technologijas, būtų galima sumažinti azoto trūkumą rapsams.

Tręšti per dirvą ir lapus

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.