P. Atkočiūnas. Lietuvos žemės ūkis 2025 m.: kainų spaudimas, sezono iššūkiai ir modernizacijos banga

„Žemės ūkis Lietuvoje paskutiniais metais sudaro apie 4 proc. šalies bendro vidaus produkto (BVP). Tai – vienas didžiausių rodiklių Europoje. Tačiau svarbu suprasti, kad reali sektoriaus reikšmė yra gerokai didesnė, nes didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama“, – pastebi Paulius Atkočiūnas, „Swedbank“ Verslo klientų departamento direktorius. „Tinkamiausias to pavyzdys – grūdų sektorius. Apie 60–65 proc. jo produkcijos iškeliauja į užsienį, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia tik 30 proc.“

Ekspertas taip pat pastebi, kad dėl sąlyginai didelės produkcijos dalies eksporto, Lietuvos ūkininkai tiesiogiai jaučia tarptautinių kainų svyravimus.

„Pavyzdžiui, šiais metais, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, MATIF biržoje 10 proc. krito kviečių kaina, pagal kurią grūdai yra superkami iš ūkininkų. Reaguojant į šiuos svyravimus, tikėtina, dalis ūkininkų, turinčių sąlygas kaupti derlių, nuspręs jo neparduoti iš karto bei lauks palankesnių kainų, kad produkciją realizuotų brangiau“, – sako P. Atkočiūnas.

Augalininkystės iššūkiai: oro sąlygos ir grūdų kainos

2025 m. žemės ūkis susidūrė su gamtos iššūkiais. Šilta žiema pasėliams buvo palanki, tačiau pavasarinės šalnos ir drėgni, vėsesni orai sulėtino augalų vystymąsi. Javapjūtė prasidėjo 2–3 savaitėmis vėliau nei įprasta, o rugpjūčio lietūs trukdė technikai įvažiuoti į laukus. Nepaisant to, derlius – tiek kiekio, tiek kokybės prasme – buvo neblogas. Tačiau ūkininkų pelningumą stipriai paveikė kritusios supirkimo kainos.

„Pastebime, kad augalininkystėje atsirado atotrūkis tarp sąnaudų ir rinkos kainų. Trąšos, pesticidai, kuras ir energija brangsta, o pasaulinės grūdų kainos yra ženkliai sumažėjusios dėl išaugusios pasiūlos ir gausesnio derliaus. Anksčiau kainos ir sąnaudos judėjo panašia trajektorija, dabar ūkininkai priversti ieškoti būdų mažinti savikainą ir efektyvinti procesus“, – sako P. Atkočiūnas.

Gyvulininkystės sektoriai: pienas ir paukštininkystė

„Pieno gamybos sektorius šiemet rodo pozityvias tendencijas. Natūralaus pieno supirkimo kaina 2025 m. padidėjo 30 proc., bendras primilžis Lietuvoje – 2,6 proc., nepaisant 2,5 proc. mažėjusio melžiamų karvių skaičiaus. Tokie rezultatai pasiekti pasitelkiant modernias technologijas, gerinant šėrimo efektyvumą“, – pastebi P. Atkočiūnas.

Apžvelgdamas paukštininkystės sektorių, ekspertas pastebi, kad paukštienos supirkimo kaina sumažėjo 20 proc., kiaušinių – pakilo 29 proc., auginamų paukščių skaičius išaugo daugiau nei 6 proc.

„Kalbant apie paukštininkystės sektorių, vienu iš reikšmingiausių iššūkių ūkininkams vis dar išlieka paukščių gripas. Todėl ūkininkai, siekdami užtikrinti jo prevenciją, vis daugiau dėmesio skiria biosaugai“, – sako P. Atkočiūnas.

Modernizacija ir finansavimo poreikiai

Artimiausiu metu Lietuvos žemės ūkiui didžiausiais iššūkiais išliks klimato kaitos sukeliami ekstremalūs gamtos reiškiniai, augančios sąnaudos, darbo jėgos trūkumas ir griežtėjantys reguliaciniai reikalavimai.

„Viena iš galimybių suvaldyti šių veiksnių neigiamą įtaką ūkių pajamingumui – investuoti į modernias technologijas, robotizaciją ir didinti bendrą efektyvumą“, – sako P. Atkočiūnas. „Tokie ūkiai bus geriau pasirengę ne tik išgyventi kainų svyravimus, bet ir sustiprinti savo pozicijas eksporto rinkose bei kurti didesnę pridėtinę vertę“.

Daugelis ūkių šiuo metu baigia įgyvendinti 2020–2024 m. ES paramos programų projektus, o naujų šaukimų tikimasi 2025 m. lapkritį. Tai suteikia galimybių modernizuoti techniką, diegti robotizuotas sistemas ir investuoti į tiksliąją žemdirbystę.

"Swedbank" informacija