Paaiškino, kada į užsienį vykstama dėl planinių medicinos paslaugų

Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu gali būti siunčiami konsultuotis, tirtis ar gydytis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis į kitą Europos Sąjungos šalį, Islandiją, Norvegiją, Lichtenšteiną, Jungtinę Karalystę ar Šveicariją. Gauti planinių medicinos paslaugų į kitą šalį siunčiama, kai galimybės Lietuvoje suteikti veiksmingas ligonių kasų apmokamas paslaugas, pritaikyti efektyvius gydymo metodus, yra išsemtos, o gydymo metodas svetur gali būti paveikus, pailginti gyvenimą, sumažinti neįgalumą ar neleisti jam atsirasti. Taip pat kai dėl žmogaus sveikatos būklės ar ligos eigos to negalima padaryti per medicininiu požiūriu pateisinamą laiką.

Procesas užtrunka, bet pacientams patogus

„Pirmiausia gydantis gydytojas siunčia savo pacientą konsultuoti į universiteto ar universitetinę ligoninę dėl gydymo užsienyje tikslingumo. Ligoninė organizuoja konsiliumą ir esant medicininių indikacijų siųsti pacientą gydytis į užsienį, įvertina alternatyvas, randa gydymo įstaigą užsienyje, su ja suderina detales. Ligoninė ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki išvykstant pacientui gydytis į užsienį pateikia Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu sudarytai specialiai komisijai būtinus dokumentus sprendimui priimti: nustatytos formos prašymą išduoti leidimą gydytis užsienio valstybėje, gydytojų specialistų konsiliumo išvadą dėl gydymo užsienyje reikalingumo, užsienio gydymo įstaigos raštą, kuriame patvirtinama, kad gydymas pacientui bus teikiamas dokumento S2 pagrindu, ir nurodoma preliminari socialinio sveikatos draudimo įstaigos mokama gydymo kaina bei informacija apie pacientui taikomas priemokas“, – planinių medicinos paslaugų užsienyje gavimo tvarką aiškina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.

Gavusi šiuos dokumentus, komisija priima sprendimą, ar pacientui iš PSDF gali būti apmokėtos reikiamos planinės medicinos paslaugos užsienyje, ir apie tai informuoja pacientą ar jo atstovą bei pacientą siunčiančią gydymo įstaigą. Jeigu sprendimas teigiamas, VLK išduoda dokumentą S2, patvirtinantį teisę gauti iš PSDF kompensuojamas paslaugas užsienyje. Šis dokumentas galioja vienus metus, tačiau šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 1 metams, jei ligoninė komisijai pagrindžia tokį poreikį. Taigi pacientui pačiam organizuotis gydymo nereikia.

Kokioje įstaigoje ir kokios paslaugos?

Su dokumentu S2 pacientai gali būti siunčiami tik į užsienio valstybės nacionalinei sveikatos sistemai priklausiančias gydymo įstaigas ir tik tų medicinos paslaugų, kurias apmoka jas teikiančios užsienio šalies valstybinis sveikatos draudimas.

Dažniausiai siunčiama gauti brangių, sudėtingų stacionarinių paslaugų, kurios pacientui Lietuvoje negali būti suteiktos dėl tokių priežasčių, kaip jaunas jo amžius, kai stinga patirties reikiamoje srityje, nes, pavyzdžiui, nėra didelio tam tikrų operacijų poreikio ir jų atliekama per mažai. Neretai gauti medicinos paslaugų dokumento S2 pagrindu į Šveicariją yra siunčiami vaikai dėl akių onkologinių ligų, į Lenkiją – dėl kepenų transplantacijos, į Švediją nėščiosios vyksta gydytis dvynių transfuzijos sindromo, suaugusieji – dėl onkologinių ligų.

Įstaigos atsiskaito tarpusavyje

Dokumento S2 pagrindu suteiktas medicinos paslaugas užsienio gydymo įstaigai apmoka jas teikiančios šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga savo teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais – kaip vietos gyventojams. O užsienio šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigai už Lietuvos gyventojui suteiktas medicinos paslaugas iš PSDF sumoka VLK, gavusi iš jos sąskaitą.

Pasak ligonių kasų atstovės, toks atsiskaitymas pacientams patogus. Tik svarbu žinoti, kad iš PSDF nekompensuojamos gydymo šalyje taikomos paciento priemokos (pvz., už lovadienius), mokamų medicinos paslaugų, paciento kelionės, apgyvendinimo, transportavimo, vertimo paslaugų išlaidos.

Dažniausiai – į Šveicariją ir Lenkiją

VLK duomenimis, kasmet į užsienį konsultuotis, tirtis ar gydytis dokumento S2 pagrindu išsiunčiama iki 50 pacientų iš Lietuvos. Pernai Valstybinė ligonių kasa sumokėjo 413,4 tūkst. eurų iš PSDF už pacientams iš Lietuvos dokumento S2 pagrindu gydymą užsienyje. Populiariausios kryptys, kur planiniam gydymui siunčiami pacientai iš Lietuvos, tai – Šveicarija, Lenkija, Švedija, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Estija, Latvija bei Suomija.

Šiemet jau išduota 20 dokumentų S2 13 pacientų iš Lietuvos ir jie rodo, kad tendencijos nekinta – dominuoja siuntimai gydytis Šveicarijoje.

VLK informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.