Padangų gaisras pakeitė Alytaus rajono ūkininkų gyvenimą

Prieš kiek daugiau nei metus Alytaus padangų perdirbimo įmonėje kilusio gaisro pasekmes aplinkiniuose kaimuose gyvenantys ūkininkai jaučia ir šiandien. Vieni pakeitė veiklos kryptį, kiti visiškai atsisakė ūkininkavimo, dar kiti, įveikę visus sunkumus, darbus tęsia toliau.

Išmokėjo tūkstantines kompensacijas

2019 m. rudenį padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras gerokai sutrikdė tiek Alytaus miesto, tiek Alytaus rajono gyventojų įprastą gyvenimo ritmą. Miestiečių gyvenimas, užgesinus gaisrą, gana greitai grįžo į įprastas vėžes, o kai kurie rajono gyventojai iki šiol jaučia jo pasekmes. Bene labiausiai nukentėjo Genių, Jasunskų, Karklynų, Miklusėnų, Paplanskų, Raudonikių, Rutkos, Vytautiškių kaimų ūkininkai – visi arba dalis jų augintų gyvulių ir paukščių buvo sunaikinta. Alytaus rajono savivaldybės duomenimis, dėl užteršimo dioksinais utilizuoti 65 galvijai, 495 vištos, 25 triušiai. Už utilizuotus gyvulius ir paukščius 34 ūkininkams buvo išmokėta beveik 66 tūkst. Eur kompensacijų. Pirmieji gaisro padarinius pajuto pieno ūkius turintys ūkininkai. Atlikus tyrimus ir piene radus kenksmingų medžiagų, buvo uždraustas žaliavinio pieno supirkimas. Pagal 92 ūkininkų pateiktus 178 prašymus už pagamintą ir sunaikintą pieną buvo išmokėta beveik 85 tūkst. Eur. Be to, Alytaus rajono savivaldybė padėjo ūkininkams į Klaipėdą išvežti utilizuoti apie 55 t pieno.

Nemato ūkininkavimo perspektyvos

Rutkos kaime ūkininkaujantis Antanas Baciuška su dukra Rima turėjo bendrą gyvulininkystės ūkį. Po gaisro, gavus tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kad dukros ūkio dalį (trečdalį gyvulių – 2 karves, 4 jaučius ir 1 telyčią) teks utilizuoti, nes gyvuliai  apnuodyti  dioksinais ir negalima naudoti nei jų pieno, nei mėsos.

„Dukra už utilizuotus gyvulius gavo kompensaciją, tačiau kitų nepirko. Pats patariau pasitraukti iš ūkininkavimo, nes nematau perspektyvos. Man priklausančių gyvulių utilizuoti nereikėjo, turiu darbą mieste, todėl kol kas šiaip taip verčiuosi. Pradėti iš naujo ūkininkauti būtų tas pats, kas nuogam šokti į dilgėles. Už jautienos kilogramą moka po pusantro euro, kyla klausimas, apie kokias ūkininkavimo perspektyvas galima kalbėti“, – nusivylimo neslėpė A. Baciuška.

Anot A. Baciuškos, dabar Lietuvoje ūkininkauti sudėtinga. Pagalbininkų kaimuose pasisamdyti beveik neįmanoma, už pieną ir mėsą moka centus. Jei ūkis smulkus, ūkininkauti neapsimoka.

„Jau daug metų žemės ūkio politikoje nematau jokios pažangos, nors vienas ministras keičia kitą. Suprantu, kad kainas nustato rinka, tačiau išmokas galima pareguliuoti. Mažos kainos ir blogai skirstomos subsidijos – pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia spręsti“, – įsitikinęs A. Baciuška.

Gyvulininkystę iškeitė į augalininkystę

Dėl neleistino dioksinų kiekio priemiestinėje Miklusėnų gyvenvietėje įsikūrusiam Zeniui Kuzminskui utilizuoti teko išsiųsti visus 7 laikytus gyvulius – 1 karvę ir 6 jaučius. Dar 1994 m. kartu su tėvu pradėjęs ūkininkauti, o vėliau jo ūkį perėmęs vyras vietoj sunaikintų gyvulių naujų taip pat nepirko. „Jautį augini dvejus metus, šeri, prižiūri, o atlygis – menkas. Neretai su supirkėjais sutari vieną kainą, bet kai atvažiuoja, randa priekabių ir ją numuša. Už veršelius tenka mokėti brangiai, o užaugintus superka pigiai, todėl visai neapsimoka vargti“, – tvirtina didelę ūkininkavimo patirtį turintis vyras.

Nepaisant visų sunkumų, Z. Kuzminskas ūkininkavimo neatsisakė, tik gyvulininkystę iškeitė į augalininkystę, visuose 20 ha pradėjo auginti grūdines kultūras. „Augalininkystės ėmiausi tik todėl, kad turiu technikos ir žemės. Jei būtų reikėję pradėti nuo nulio, ūkininkavimo būčiau atsisakęs“, – sakė dzūkas.

Neturėjo kito pasirinkimo

Genių kaimo ūkininkas Valdas Ivašauskas, gavęs kompensaciją už utilizuotus gyvulius, nusipirko naujų. 40 ha žemės dirbantis ūkininkas laikė mišrų 19 galvijų ūkį. Jo ūkis ir po to išliko mišrus, tik gyvulių skaičius sumažėjo.

„Gyventi reikia, valgyti reikia, todėl kito pasirinkimo norint išgyventi nebuvo, reikėjo tęsti ūkininkavimą“, – sakė Lina Ivašauskienė, neslėpdama, kad jei šeima būtų turėjusi kitą išeitį, nebeūkininkautų.

Anot moters, nors už utilizuotus gyvulius valstybė atlygino dosniai, atsisveikinti su jais buvo labai sunku. „Tiesiog žiauru, nes žinojome, kas jų laukia“, – apie skaudžius išgyvenimus kalbėjo L. Ivašauskienė.

Ji sako iki šiol negalinti atsakyti į klausimą, ar atlikti dioksinų kiekio gyvulių organizme tyrimai buvo teisingi ir objektyvūs. Esą ji ir kiti ūkininkai nesupranta, kodėl arčiau gaisro židinio buvusių ūkių gyvulių organizmuose kenksmingų medžiagų nebuvo aptikta, o toliau esančių – rasta. Vieno ūkio naminius paukščius reikėjo utilizuoti, o už šimto metrų esančio – ne.

„Nesulaukėme ir buvusio žemės ūkio ministro Andriaus Palionio žadėtos kompensacijos už negautas pajamas. Naujus veršelius pirkome praėjusių metų pavasarį, o parduoti galėsime tik kitais metais. Utilizuotus galvijus būtume pardavę praėjusių metų rudenį“, – nusivylimo neslėpė L. Ivašauskienė.

Gyvenimas teka įprasta vaga

Bene mažiausiai nukentėjo ūkininkai, kurių laikomų gyvulių nereikėjo utilizuoti. Taip buvo ir Genių kaime esančiame ekologiniame Dainiaus Makštučio pieno ūkyje. Šeima augina 220 galvijų, dirba 200 ha žemės. „Gyvulius išsaugojome, bet parduoti teko už mažesnę kainą, nes jaučiai peraugo, tačiau juos reikėjo šerti ir prižiūrėti“, – sakė ūkininkas ir pridūrė, kad ūkininkauti sudėtinga, tačiau į ateitį žiūri optimistiškai.

D. Makštutis džiaugiasi, kad atlikus papildomus žaliavinio pieno mėginių tyrimus jam pavyko išsaugoti savo bandą. Remiantis pirmųjų tyrimų rezultatais, kuriais Dzūkijos ūkininkai nepasitikėjo, D. Makštučiui būtų reikėję utilizuoti 80 galvijų.

Trečią dešimtmetį Kriaunių kaime ūkininkaujančiam veterinarijos gydytojui Arūnui Nenortui pavyko išsaugoti 80 pieninių karvių bandą, tačiau ir jis neišvengė sunkumų, kai reikėjo paduoti jaučius mėsai. „Remiantis gautais tyrimų rezultatais, mūsų ūkiui buvo panaikinti apribojimai, mėsa nebuvo užteršta, tačiau kai kurie supirkėjai atsisakė supirkti gyvulius. Perdėtai saugodami savo reputaciją, jie net nežiūrėdavo į dokumentus, užtekdavo pasakyti, kad ji iš Alytaus rajono. Prašydami pagalbos kreipėmės į rajono vadovus, tačiau jie tvirtino, kad negali priversti privačių įmonių supirkti galvijų iš ko nenori, ūkininkus gali palaikyti tik morališkai. Gerai, kad atsirado viena bendrovė, situaciją vertinusi realiai. Visai kitaip elgėsi pieno supirkėjai, išėjus įsakymui leisti supirkti pieną, kitą dieną supirkimas buvo atnaujintas“, – pasakojo ūkininkas.

Anot Alytaus seniūnijos seniūno Kęstučio Tumyno, po gaisro ūkininkavimo atsisakė patys smulkiausi ūkininkai, laikę 1–2 karves, dažniausiai dėl garbingo amžiaus ir sveikatos problemų, kiti veiklą tęsia toliau.

Viena didžiausių nelaimių

Padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ dešimt dienų siautėjęs gaisras vadinamas viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių nelaimių. Gaisro padariniai paveikė beveik 64,5 tūkst. žmonių, gyvenančių Alytaus mieste ir rajone. Suskaičiuota, kad gaisro padaryta žala gamtai siekia beveik 6 mln. Eur, dar maždaug tiek pat iš valstybės rezervo fondo buvo išmokėta gaisro priežastims šalinti.

Už pagalbą gyventojams po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytaus rajono savivaldybė šiais metais apdovanota Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Žemės ūkio ministerijos „Auksine krivūle“.

Agnė VASIKAUSKAITĖ

ŪP korespondentė

Alytaus rajono savivaldybės administracijos nuotrauka

2021-01-19