Padidinti išmokų ES žemės ūkiui nepavyksta

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas užima konfrontacinę poziciją ūkininkų atžvilgiu. Briuselyje neseniai įvykusiame ES viršūnių susitikime jis aiškiai pareiškė, kad nuo 2028 m. ES finansavimas ūkininkams nebus didinamas.

Reaguodamas į 17 ES valstybių narių reikalavimą padidinti 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir bent jau išlaikyti dabartinį ūkininkų finansavimo lygį, F. Merzas pareiškė: „Kategoriškai nematau, kad tai įvyktų, ypač sanglaudos ir žemės ūkio politikos srityse“. Tarp 17 vadinamųjų „sanglaudos šalininkų“ labiausiai išsiskiria Italija, skelbia vokiečių portalas „Agrarheute“.

Trūksta šimtų milijardų

Artėjant ES viršūnių susitikimui, Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) pakartojo savo reikalavimą padidinti bendros žemės ūkio politikos finansavimą bent iki 500 mlrd. eurų. Asociacija šį reikalavimą grindžia įtempta daugelio ūkių ekonomine padėtimi dėl infliacijos ir prarastų pajamų, taip pat didėjančiais klimato, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimais.

„Europos BŽŪP biudžeto mažinimas yra tiesiog nepriimtinas“, – pareiškė DBV prezidentas Joachimas Rukwiedas. Pasak jo, planuojami BŽŪP mažinimai ir faktinis antrojo ramsčio panaikinimas kelia grėsmę bendrajai žemės ūkio ir maisto rinkai, vidaus gamybai, kaimo vietovių gyvybingumui ir galiausiai Europos aprūpinimui maistu.

Strateginė sritis

ES ūkininkai sulaukė Europos ūkininkų ir kooperatyvų asociacijų („Copa-Cogeca“) paramos. Savo Stokholmo deklaracijoje „Copa-Cogeca“ ragina ES valstybių ir vyriausybių vadovus pripažinti žemės ūkį strateginiu aprūpinimo maistu saugumo, konkurencingumo, atsparumo ir saugumo Europoje ramsčiu.

Asociacijos pasisako už stiprią, tinkamai finansuojamą ir tęstinę bendrą žemės ūkio politiką po 2027 m., atmeta žemės ūkio politikos renacionalizavimą, reikalauja didesnio planavimo aiškumo, supaprastinimo ir investicijų skatinimo ūkiams bei kooperatyvams.

Siekia kompromiso

F. Merzas laikomas neoficialiu vadinamojo „taupiausiojo šešetuko“ lyderiu. Šios ES valstybės narės reikalauja 20 proc. sumažinti bendrą biudžetą, palyginti su Europos Komisijos pasiūlymais. Jei F. Merzas laimės, bazinė išmoka vien tik Vokietijoje gali nukristi gerokai žemiau 90 eurų už hektarą.

Austrija taip pat priklauso taupymo aljansui. Tačiau, skirtingai nei jo kolega iš Vokietijos, Austrijos kancleris Christianas Stockeris (ÖVP) aiškiai palaiko ūkininkus: „Jei ES lėšos nominaliai padidės, žemės ūkio ir sanglaudos finansavimas negali mažėti.“ Kitaip tariant, Ch. Stockeris nori išlaikyti žemės ūkio finansavimą bent jau dabartiniame lygyje. Austrija daug naudos gauna iš ES lėšų, ypač per agrarinės aplinkosaugos programas ir paramą kalnų ūkininkams.

Pranešama, kad ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas bando įtikinti svarbiausių grynųjų įnašų mokėtojų valstybių lyderius stabilaus žemės ūkio biudžeto poreikiu. Valstybių ir vyriausybių vadovai dar nepasiekė susitarimo dėl ES biudžeto. Jie paragino pirmininkaujančią Airiją pateikti naują biudžeto pasiūlymą su didesnėmis santaupomis. Tačiau vadovai siekia iki metų pabaigos pasiekti kompromisą dėl daugiametės finansinės programos (DFP).

Pinigų dėlionės

Pasak portalo „Farm Europe“, šiuo metu ES žemės ūkio išlaidos siekia 379,9 mlrd. eurų (2021–2027 m. laikotarpiu). Bendras ES biudžetas šiam laikotarpiui yra maždaug 1,266 trilijono eurų. Europos Komisija pasiūlė apie 1,763 trilijono eurų 2028–2034 m. Tačiau žemės ūkiui skirta tik kiek mažiau nei 267 mlrd. eurų – 30 proc. mažiau, lyginant su dabartiniu finansiniu laikotarpiu.

Tuo pačiu metu Komisijos pasiūlyme siūloma bendrą biudžetą padidinti 40 proc. Airijos pirmininkavimo ES viršūnių susitikimui pateiktame pasiūlyme buvo numatytas 8 proc. sumažinimas iki 1,622 trilijono eurų, tačiau žemės ūkio finansavimas, palyginus su ES pasiūlymu, būtų išlikęs beveik nepakitęs – apie 265 mlrd. eurų. Vis dėlto, Airijos pasiūlymas nesulaukė daugumos pritarimo.

Kaip skelbia pati Europos Komisija, pagal siūlomą kito ilgalaikio ES biudžeto sistemą esamos ES lėšos, įskaitant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramą, būtų sujungtos į naują nacionalinį ir regioninį partnerystės fondą (NRPF). Pagal būsimą NRPF kiekviena valstybė narė parengtų vieną išsamų planą, pakeisiantį dabartinius atskirus sanglaudos, žemės ūkio, žuvininkystės, migracijos ir saugumo bei socialinio klimato fondo planus ir programas.

Parengė Ričardas Čekutis