Pagėgius garsina kalėdinis žąsų turgus (nuotraukų galerija)

2016/12/20

Rinka,

Lina Grublienė iš Rukų antri metai į kalėdinį žąsų turgų atveža didžiausią žasį. Šiemet ji svėrė net 7,6 kg.

Savaitgalį Pagėgiuose šeštą kartą šurmuliavo kalėdinis žąsų turgus. Kol kas žąsų augintojai tik gaivina prieškario idėjas, tačiau pastebima, kad ūkininkai kiekvienais metais į turgų atveža parduoti vis daugiau paukščių, o atgal jų vežtis dar niekam neprireikė – žąsis ar kitas paukštis ant kalėdinio stalo tampa tradicija.

Paukštininkystė – ant bangos „Žąsys, žąsinai, antys, kalakutai – pirkite, nesigailėsite, pirštus apsilaižydami suvalgysite“, – ant visų Pagėgių plyšavo žąsų turgaus prekeiviai, perrėkdami net balsinguosius dainininkus – Jurbarko kultūros centro kapelą „Santaka“, vadovaujamą Petro Pojavio. Kalėdinio žąsų turgaus jau laukia ne tik pagėgiškiai, šiemet žąsų, ančių, vištų, kalakutų, pentardų, net fazanų į turgų atgabeno ūkininkai iš Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Šakių. Pasirinkimas buvo didžiulis – ir gyvų, ir nupeštų, grynu auksu spindinčių, kaspinu perrištų ir jau kone kepti paruoštų didesnių ir mažesnių, pigesnių ir brangesnių sparnuočių. Net 20 žąsų į Pagėgius atgabeno Lina Lukošienė iš Usėnų. Ūkininkė neslėpė, kad atsisakė kiaulių ir šiemet augino tik paukščius. Gražios žąsikės užaugo, visos po 5–6 kg, o ūkininkė už kilogramą prašė 7 Eur. „Žąsis – brangus paukštis, tik ant šventinio stalo dedamas. Norintiesiems pigesnio antikę siūlau pirkti“, – sakė Šilutės rajono ūkininkė. Kaimynės Regina Visbarienė ir Rita Mačiulienė žąsų ir ančių parduoti atvežė iš Pelučių kaimo. Kalėdiniame žąsų turguje jurbarkietės prekiavo pirmą kartą, bet kainą laikė kaunietišką – 7 Eur už paukštienos kilogramą. „Mano vyras žąsimis susižavėjo, šiemet daugiau nei pusšimtį užauginome, nes žolės ir vandens daug turime. Ir kitąmet auginsime – tai jau tikrai“, – neslėpė R. Visbarienė. Iš Gaurės seniūnijos atvykusi Vida Žilaitienė tikėjosi, kad nebereikės namo žąsų vežtis – viską išparduos, nors Tauragėje, pasak ūkininkės, paukščių pirkimas šiemet sustojo. „Žąsį perkat, sūris dovanų. Sūrį perkat, žąsis dovanų. Kol keps žąsis, galėsite valgyti sūrį. O magaryčių – žąsies sparnelis. Kur šluota nepasiekiate, sparneliu iššluosite“, – šypsodamasi savo prekes siūlė Lina Grublienė iš Rukų kaimo. Didžiausias žąsinas, svėręs net 7,6 kg, pasak jos, tik turtingam žmogui įperkamas – ūkininkė už paukštį prašė 50 Eur. Kas norėjo, galėjo nusipirkti gyvų paukščių – margaplunksnių gaidžių, raibų vištelių, porelę fazanų, putpelių ar pentardų, išsirinkti kokią nori antį. Bet gyvų žąsų į Pagėgius atvežė tik Vytautas Mozeris iš Pagėnaičių kaimo. Jo žąsys svėrė net iki 9 kg – kaip tik tokių, pasak ūkininko, reikia veislei. Tikėjosi visas parduoti, nes paukštininkystė, Vytauto įsitikinimu, dabar yra ant bangos.

Prieškario laikų tradicija Istoriniuose Lietuvos karaliaus dvaro dokumentuose minima duoklė vištomis ir kiaušiniais. 1557 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto nurodymu valstiečiai nuo kiekvieno valako visokios žemės turėjo duoti žąsį, arba 1,5 grašio, 2 gaidžius, arba 16 pinigėlių, 20 kiaušinių, arba 4 pinigėlius. Jau tais laikais produktai buvo dideliais kiekiais eksportuojami. Kalėdiniai žąsų turgūs pradėti rengti prieš Antrąjį pasaulinį karą – 1933 metų spalio 30 d. Lietuvos Vyriausybė buvo nusprendusi, kad ūkininkų užaugintą žąsų perteklių turi išpirkti valdininkai. Kad visi žinotų, iš kur kalėdiniai žąsų turgūs kilę, šukdytojos Svetlana Jašinskienė ir Danutė Bardauskienė šią žinią iš Lietuvos laikraščio „Ūkininkas“ perskaitė. Atkurdami Smetonos laikų tradicijas, pagėgiškiai kalėdinį žąsų turgų pavertė smagiu vaidinimu: atvykusius į turgų pasitinka žandaras, pasienietis ir muitininkas, patikrina „tavorą“, įteikia leidimą prekiauti ir nukreipia prie žąsų svėrimo punkto. Žydas Joškė ir jo žmona Sara kviečia į karčiamą pasiderėti ir sandorį krupnikėliu aplaistyti, žadėdami dykai košerine silke ir cibuliu pavaišinti, „lėkarstvų“ nuo visų ligų ant cukraus užlašinti. Ant šiaudų kūlio pasilypėjusios šukdytojos ragino prekeivius savo prekes pristatyti, o Pagėgių bankelio valdytoja Raimonda Tutlienė paskelbė, kad aukščiausios kategorijos loterijos bilietėlį nusipirkęs gali žąsį už 1 Eur įsigyti. Šalia Knygų kupčystės, kurią organizavo Martyno Jankaus muziejaus darbuotojos, įsikūrusi šulmeistrė Lina Ambarcumiam mokė vaikus žąsies plunksna raides vedžioti, o suaugusius „ačiū“ teisingai ant lentos parašyti. XVIII a. pabaigos mokyklų tikrinimo akte ji rado parašyta, kad iš 45 berniukų ir 40 mergaičių Pagėgių mokykloje teisingai rašyti ir skaičiuoti išmoko tik 6 berniukai ir 3 mergaitės. Iš kitų mokyklų ši mokykla išsiskyrė savo šelpiamąja veikla. Čia buvo atidaryta virtuvė, gaminusi priešpiečius neturtingiems mokiniams, buvo dalijami apdarai. Lėšų tam skyrė dvarponiai Rademacheriai. 1934 m. Pagėgių apskrityje veikė 77 lietuviškos ir 4 vokiškos mokyklos.

Valdininkai perka žąsis Laikosi tradicijų ir šiandieniai valdininkai – derisi ir perka žąsis. Ne tik savo šeimos kalėdiniam stalui papuošti, bet ir turguje sušalusiems miestelėnams pavaišinti. Dvi žąsis nupirko Pagėgių meras Virginijus Komskis, po žąsį – vicemeras Sigitas Stonys ir administracijos direktorė Dainora Putriuvienė, 2 žąsis – Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis. Nuleido pilkosioms žąselėms kraują, išėmė grobus ir išvirė švarczupę, kad kupčiams nosys ir rankos neužmėlynuotų, o kantriausius, iki turgaus galo neišsiskirsčiusius, pavaišino ir kepta žąsimi, pasiūlė moliūgo sunka užgerti. Viską suskaičiavusios šukdytojos pranešė, kad šiemet į turgų buvo atvežta 61 nupešta ir išplauta bei 9 gyvos žąsys, o jau ančių, vištų ir kitų paukščių – tai gal net koks šimtas. Kam pasisekė žaidime „Laimėk pylę“, Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės užaugintos antelės tiesiai į rankas nusileido. Ne mažiau laiminga buvo ir loterijoje žąsį laimėjusi Pagėgių kaimo ūkininko žmona Birutė Obrikienė. Savo ūkyje žąsų ji nelaiko, bet melžia visą būrį karvučių. Kas užsuko į Pagėgių kalėdinį žąsų turgų, įsitikino, kad renginys pavyko – beveik niekam namo prekių vežtis neprireikė. Kiek žąsų liko, Pagėgių meras V. Komskis nupirko – žadėjo iškart vaikų ir senelių globos namams išdalyti, kad šventės visiems būtų sočios.

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.