Pagerbiant selekcininkus atidaryta nuotraukų paroda

Ypač daug selekcijos srityje nuveikė ilgametė tuometinio Kauno botanikos sodo darbuotoja dr. Ona Skeivienė, kurios darbai pokario laikotarpiu buvo itin svarbūs gėlininkystės atkūrimui ir tolimesnei jos raidai Lietuvoje. 1946 m. Ona Skeivienė pradėjo kurti švelniosios raktažolės (Primula malacoides) veisles, vėliau išvedė keliolika puikiųjų bijūnų veislių. Jos sukurtos bijūnų veislės ‘Maironis’, ‘Professor K. Grybauskas’ ar ‘Virgilijus’ yra puikiai žinomos ir populiarios ne tik Lietuvoje.

Šiandien dekoratyviųjų augalų selekcija VDU Botanikos sode tęsiama: kuriamos ir įregistruojamos naujos jurginų (Dahlia), snapučių (Geranium), alūnių (Heuchera), kupstinių šluotsmilgių (Deschampsia cespitosa) ir kt. augalų veislės.

1950–1970 m. laikotarpiu sode buvo išvesta ne viena apynių (Humulus lupulus) veislė, kurias iki šiol vertina lietuviškų apynių augintojai.

Per 25 metus trunkantį retųjų uoginių augalų selekcijos laikotarpį VDU Botanikos sode buvo išvestos ir Europos specializuotuose centruose tarptautinę ekspertizę praėjusios įregistruotos naujos spanguolių (Vaccinium oxycoccos), šilauogių (Vaccinium), putinų (Viburnum opulus) veislės.

Naujausia registruotų uoginių augalų veislių sąrašą papildžiusi – 2022 m. pabaigoje Lenkijoje esančioje Centrinėje naudojamųjų augalų veislių tyrimų tarnyboje (COBORU) patvirtinta margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) veislė ‘Milema’, kurią išvedė VDU Botanikos sodo darbuotojai prof. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Kaip sakė parodos atidaryme dalyvavę uoginių augalų veislių autoriai, lyginant su spanguolių, putinų ar šilauogių selekcijos darbu, būtent aktinidijos pasirodė esančios pačios imliausios laikui ir sudėtingiausios – dėl didesnio lepumo ir jautrumo šaltesniems orams.

VDU Botanikos sodo informacija ir nuotraukos