Pagerbtas buvęs „Ūkininko patarėjo“ redaktorius

Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos vyriausiasis bibliotekininkas Egidijus Ūksas supažindino su A. Rimydžiui skirta fotografijų ir dokumentų paroda. Eksponatais, archyvine medžiaga sutiko pasidalyti Maironio lietuvių literatūros, Telšių „Alkos“ muziejai. Iš Šiaulių Povilo Višinskio viešosios bibliotekos į parodą atkeliavo A. Rimydžio poezijos rinkiniai „Mano vedos“ ir „Knyga be vardo“. Eksponuojamas ir Tytuvėnų bibliotekos bibliotekininkės Zitos Deikutės paruoštas aplankas su unikaliomis A. Rimydžio nuotraukomis, kurių nėra jokiuose archyvuose, bei laiškai artimiesiems.

Pasak E. Ūkso, visa Rimydžių šeima yra pavyzdys, ką Lietuvos šeimos patyrė nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios, kokią žalą visai lietuvių tautai padarė rusų ir vokiečių okupacijos.

Būsimasis poetas, žurnalistas, redaktorius A. Rimydis gimė 1905 m. kovo 15 d. Juozo Rimydžio ir Rozalijos Šniukštaitės-Rimydienės šeimoje. Būdamas vos 9 metų, berniukas neteko mamos, kuri 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, su šeima pasitraukė į Rusiją ir ten mirė.

Kai po karo su tėvu Antanas grįžo į Tytuvėnus, daugiausia juo rūpinosi jo dėdės – mamos broliai – kunigas Juozas Šniukšta ir generolas Petras Šniukšta. Kunigas J. Šniukšta buvo Palangos bažnyčios statytojas ir klebonas. Kaip autobiografijoje rašė A. Rimydis, būtent Palangoje, vasarodamas pas dėdę, 1920 m., būdamas 15 metų, jis parašė pirmuosius eilėraščius. Neilgai trukus, 1924 m. ir 1928 m. buvo išleisti jo poezijos rinkiniai. Eiles poetas skelbė Lietuvos ir užsienio spaudoje. Bet daugiau poezijos knygų nebeišleido – pasinėrė į žurnalisto, redaktoriaus darbus. Kartu su bendraminčiais pradėjo leisti avangardistinį žurnalą „Keturi vėjai“, ketverius metus žurnalą redagavo, buvo leidinio „Mūsų dienos“ sekretorius, reporteris ir redaktorius, laikraščio „Literatūros naujienos“ steigėjas, vėliau leidėjas ir redaktorius.

Nuo 1930 m. A. Rimydis dirbo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcijoje, o 1941–1944 m. buvo jo redaktorius. Artėjant frontui, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Po karo įsitraukė į Lietuvos rašytojų tremtinių draugiją, Lietuvos žurnalistų sąjungą, 1948–1949 m. dirbo Ausburge, savaitraščio „Žiburiai“ redakcijoje. 1950-aisiais A. Rimydis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Mirė 1994 m. lapkričio 6 d. Niujorke.

Prisiminimų ir A. Rimydžio pagerbimo vakarą organizavo Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka ir kūrėjų klubas „Be rėmų“. Jau anksčiau buvo paskelbtas eilėraščių konkursas, kuriame dalyvavo net dvi dešimtys poetų, kūrėjų iš Šiaulių, Kelmės, Tauragės, Vilniaus, Plungės, net Briuselio. Į renginį atvykę konkurso dalyviai skaitė keturvėjininkų dvasia alsuojančius, modernius, dinamika ir veržlumu pasižyminčius eilėraščius – taip eiliavo ir prie „Keturių vėjų“ lopšio stovėjęs A. Rimydis. Komisija skyrė po dvi trečiąsias ir antrąsias vietas. Nugalėtoja tapo Nijolė Staražinskaitė-Ragainienė, gyvenanti tarp Plungės, Vilniaus ir Šri Lankos, daugiausia laiko praleidžianti tolimojoje šalyje. 

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.