Pakeisti baltarusiškas kalio trąšas yra kuo

Europos Sąjungai įvedus ekonomines sankcijas Baltarusijai, jų griežtumą pajus ir Lietuvos žemdirbiai, nes iki šiol Baltarusija buvo viena pagrindinių kalio trąšų tiekėja į visas tris Baltijos šalis. Kaip tai gali paveikti Lietuvos trąšų rinką? Apie tai svarsto Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto prof. dr. Vlada VITUNSKIENĖ:

„FAOSTAT‘o duomenimis, Lietuvoje mineralinės kalio trąšos negaminamos. Daugiausia mineralinių kalio trąšų importuojama iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos – 2020 m. atitinkamai 59 ir 26 proc., skaičiuojant pagal importo vertę. Jų importas iš Baltarusijos didžiausią dalį (nuo 41 iki 48 proc.) sudarė 2017–2019 m. Iš Uzbekistano 2018 m. buvo importuota per 9 proc. mineralinių kalio trąšų, o iš Latvijos 2019 m. – per 12 proc., nors pastaroji jų pati negamina, tik reeksportuoja.

Rusijos Federacija yra antroji po Kanados mineralinių kalio trąšų gamintoja pasaulyje (atitinkamai 17 ir 24 proc. gamybos apimties pastaraisiais metais), o jos didžioji gamybos dalis skirta eksportui (per 81 proc.). Iš Lietuvai pagal atstumą artimesnių šias trąšas gaminančių ir didžiąją dalį eksportuojančių šalių dar yra Vokietija (per 6 proc. pasaulinės gamybos ir 75 proc. eksporto nuo gamybos apimties) ir Izraelis (atitinkamai per 4 ir 99 proc.). O kaimynė Lenkija pagal mineralinių kalio trąšų gamybos apimtis pastaraisiais metais yra vienuolikta pasaulyje (0,8 proc.), tačiau ji pati pusantro karto ir daugiau šių trąšų importuoja nei pasigamina.

Kalio chloridas, kurio sudėtyje esančio kalio (K₂O) kiekis didesnis kaip 40 proc., bet ne didesnis kaip 62 proc. sauso bevandenio produkto masės, sudaro 99–100 proc. visų mineralinių kalio trąšų importo iš Baltarusijos. 2020 m. per 70 proc. šio produkto buvo importuota iš Rusijos Federacijos, o ketvirtadalis iš Baltarusijos. Iš Rusijos importuojamo produkto vieneto vertė (0,346 Eur/kg) buvo 18 proc. (arba beveik penktadaliu per pastaruosius penkerius metus, išskyrus 2019 m.) mažesnė nei importuojamo iš Baltarusijos (0,423 Eur/kg). Taip pat mažesnė (20 proc.) ir iš Uzbekistano šio importuoto produkto vieneto vertė (0,337 Eur/kg).

Tai rodo, kad mineralinės kalio trąšos importo srautą iš Baltarusijos gali pakeisti srautas iš Rusijos ir kitų šalių. Juolab kad Lietuvoje sunaudojama beveik du trečdaliai importuotų kalio trąšų, o apie trečdalis jų reeksportuojama į kitas šalis. Per pastaruosius penkerius metus (2015–2019 m.) mineralinių kalio trąšų panaudojimas Lietuvoje išaugo 26 proc., t. y. nuo 57,2 iki 72 tūkst. tonų, o reeksportas išaugo gerokai daugiau nei trečdaliu.“

Parengė ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS 

2021-07-01