Paliesių dvare – susitikimas su praeitimi ir dabartimi

Dvaro istorijos, muzika, skoniai ir bendrystė po senosiomis dvaro liepomis sutraukė kažkada čia gyvenusius žmones ir jų palikuonis, aplinkinių vietovių gyventojus, smalsius svečius. Pamatyti bei patirti tikrai buvo ką. Per renginį buvo galima užeiti į dvaro rūmų vidų, kur laukė tarnaitės (Julija Gribėnė) pasakojimai apie šimtamečio dvaro gyvenimą nuo 1903 m., kai pastatas ir buvo pastatytas.

Paliesių dvaro rūmai yra vieni iš nedaugelio ir vieni iš geriausių neogotikinio stiliaus, tęsiančio vietinės plytų gotikos tradiciją, pavyzdžių. Pats dvaras Paliesiuose pradėjo kurtis dar XVIII a. pabaigoje, jo pirmasis savininkas buvo Mikalojus Petravičius. Paskutinieji dvarininkai Liutikai, ypač Stanislovas Bonifacas, gyvenęs 1846–1919 m., ūkininkavo ypač pažangiai, net iš Danijos buvo parsivežęs žalųjų karvių bandą, o iš Liepojos – tuometę naujovę – dvivagį plūgą. Sovietmečiu didžiuliame ir erdviame dvaro pastate gyveno 16 šeimų. Dabar dvaro sodyba naujųjų šeimininkų rūpesčiu po truputį atgimsta – restauruojamas svirnas, laukiama meistrų, kurie imsis ir pagrindinio pastato tvarkymo.

Paliesių dvarui gyvybės netrūksta. Šalia dvaro vyko maisto degustacijos, parodos ir edukacijos, amatininkų dirbtuvės, tautinio paveldo pristatymas – viskas, ką, pasak vienos renginio vedėjų, Šakynos kultūros centro renginių organizatorės Sigutės Butvidienės, galima išgirsti, pajausti ir paragauti.

Žarėnų salės moterų klubo narės ne tik papasakojo, parodė, kaip mūsų močiutės kepė čirvinius blynus, bet ir šventės dalyvius paragino pabandyti patiems išsikepti blynų. Aida ir Ramūnas Savickai vaišino Paliesių dvaro prievaizdo sriuba. Tautodailininkas Alvydas Pretkelis iš Raistų (Joniškio r.) demonstravo, kaip iš paprasčiausių šiaudų gimsta subtilios, trapios, bet labai gyvos skulptūros. Kūrėjos Jurgina Jasiškytė ir Liongina Šufinskienė iš Gruzdžių mokė pasigaminti lėles iš žolynų. Bridų kultūros centro moterys rodė, kaip senovėje būdavo lyginami drabužiai. Naisių kultūros centro darbuotojos kvietė išbandyti rašymą plunksna, sužinoti, kad taip kadaise ponai laiškus rašydavo – ne tik ranka, bet ir širdimi. Puodžių karalius Vydmantas Vertelis iš puodžių sostinės Kuršėnų mokė pasigaminti molines švilpynes-paukštukus, kurie nuo seno džiugina tiek vaikus, tiek ir suaugusiuosius. Šiaulietės Astos Liaudanskienės interaktyvi, teatralizuota edukacija su lėlėmis kvietė įsitraukti ir pačius dalyvius.

Pagrindinis renginio rėmėjas šiemet buvo garsiosios „Šakynos bandelės“ (savininkas Haroldas Petrokas). Buvo galima paskanauti įvairių kepinių, susipažinti su žmonėmis, kurie kuria ir puoselėja skanųjį Šakynos verslą.

Pasak vienos iš renginio vedėjų Rasos Šiškuvienės, susitikimas Paliesių dvaro liepų paunksmėje skirtas visoms žmonių amžiaus grupėms. Renginyje dalyvavo Trečiojo amžiaus universiteto studentės, surengta šio universiteto dekano Rimanto Daugino tapybos darbų paroda – kelionė per spalvą, nuotaiką, lietuvišką peizažą. Žarėnų salės moterų klubo narės Janinos Pilvinienės megztos servetėlės buvo eksponuojamos originaliai – sukabintos ant tarp medžių ištiestų skalbinių virvių ir prisegtos segtukais. Dar viena puošmena – J. Jasiškytės austos juostos, bylojančios apie tautinę tapatybę, kantrybę ir grožį. 

Iš Papilės (Akmenės r.), esančios maždaug už 15 km, iš „Deltos“ žirgyno atkeliavo ir būrys žirgelių su raiteliais. Kažkada ir ponai Liutikai važinėdavosi žirgų traukiamomis karietomis.    Vakaro dalyviai prisijungė prie akcijos „Visa Lietuva šoka“. Renginyje koncertavo Šauklių kaimo kapela „Kadagys“, Bridų kultūros centro liaudiško dainavimo grupė „Brydė“, Joniškio kultūros centro Rudiškių skyriaus solistas Antanas Karnišauskas, atlikėjai Mantas Vygantas ir Sesilė Balkevičiūtė. Ko gero, pirmą kartą dvaro erdvėse nuskambėjo ir saksofono, grojamo Jogailos Sadausko, garsai.

Jau tradiciniu tapusį renginį organizavo Paliesių dvaro šeimininkai, Šakynos kultūros centras, Šiaulių r. savivaldybė kartu su partneriais.

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.