Pamodernintuose keliuose kombainams ir traktoriams ne vieta?

Srebiamos pasekmės

Žemdirbių organizacijos nuo 2021 m. beldėsi į Susisiekimo ministeriją (SM), aiškindamos, kad pertvarkant kelius iš didelio rašto išeinama iš krašto – siaurinant gatves ir įrenginėjant saugumo saleles regionų, kur gyvena, dirba ir žemės ūkio produkciją gamina žemdirbiai, miestuose, miesteliuose ir net atokesnėse kaimo vietovėse, tiesiog bus sužlugdytas žemės ūkio sektorius. Buvęs susisiekimo ministras Marius Skuodis lyg ir patikino, kad į tokias pastabas atsižvelgs, tačiau tai taip ir liko tik pažadai.

Jau ne tik žemdirbiai, bet ir lengvųjų automobilių vairuotojai kraipo galvas ir vis dažniau kalba, kad gatvių siaurinimas ir saugumo salelių įrenginėjimas saugumo nepriduoda, netgi priešingai – sukelia vis daugiau įvairių problemų. Tačiau kelininkai nenusileidžia –
viskas neva daroma dėl eismo saugumo. Jie aiškina dirbantys „proaktyviai“ – dabar tokį terminą yra labai pamėgę pertvarkomų ir pertvarkytų įstaigų atstovai.  

Spalio pradžioje Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) dar kartą surašė raštą valdžios atstovams ir atkreipė dėmesį į kylančias problemas dėl AB „Via Lietuva“ planuojamų įrengti saugumo salelių kaimiškose vietovėse. Tokiose rekonstruotose gatvėse žemės ūkio technika yra nepageidaujama, nes per saleles, atitvarus ir susiaurintus kelius platesniais padargais ar traktoriais su sudvejintais ratais važiuoti negalima todėl, kad jų plotis yra didesnis nei kelio.

„Tenka nusižengti kelių eismo taisyklėms ir važiuoti šaligatviais. Tokios problemos jau iškilo Kelmės, Anykščių, Jurbarko, Biržų rajonuose, todėl neabejojame, kad ateityje jų bus ir kitur. Juk ūkininkų laukai plyti aplink miestelius, gyvenvietes, todėl, norint juos pasiekti ar vežti produkciją į supirkimo punktus, tenka važiuoti per miestelius, gyvenvietes susiaurintomis gatvėmis, nes kitų kelių dažniausiai nėra“, – grūdininkai dar kartą aiškino tai, kas kelininkams ir taip turėtų būti suprantama.

LGAA siūlė imtis kitų inžinierinių sprendimų, kurie užtikrintų eismo ir pėsčiųjų saugumą be eismo juostų siaurinimo. Javų augintojai priminė, kad, atsižvelgiant į gaminamos ir parduodamos žemės ūkio technikos matmenų parametrus, eismo juosta neturėtų būti siauresnė nei 4,7 m.

Grūdininkų organizacijai antrino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), išsiuntusi raštą Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir paraginusi ją imtis iniciatyvos. Raštai pasiekė ir Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK), kuris pakvietė visas suinteresuotas puses dar kartą aptarti kelių moderninimo pasekmes žemės ūkiui.

Kaip pasaulio bamba

Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas KRK pasakojo, kad Anykščiuose dėl susiaurintų gatvių ties sankryžomis arba atsiradusių saugumo salelių jau formuojasi transporto spūstys, nors mieste įrengtos dar ne visos tokios salelės. „Nedideliame mieste ryte ir vakare jau atsiranda spūstys, gatvių pralaidumas yra sumažėjęs, dėl to didėja išmetamųjų dujų kiekis. Net gabenant didelę kalėdinę eglę šakos kliuvo už kelio ženklų. Kur mes su tokia veikla nueisime? Čia jau kenčia ne tik ūkininkai, bet ir visa visuomenė. AB „Via Lietuva“ akcentuoja, kad viskam trūksta lėšų, bet saugumo salelėje stovi 4 perėjos ženklai. Mūsų tikslas yra protingai gerinti saugumą ar tiesiog investuoti į kuoliukus ir ženklus, kurie turbūt kainuoja ne dešimtis, o šimtus ar net tūkstančius eurų?“ – klausimą kėlė ūkininkas.

Šilalės r. ūkininkas Darius Viliušis kvietė AB „Via Lietuva“ atstovus atvažiuoti į ūkius, susipažinti su žemės ūkio technika ir pabandyti kartu važiuoti pamodernintais keliais. „Dabar kalbamės su AB „Via Lietuva“, kuri jaučiasi tarsi būtų pasaulio bamba, bet gal pirma atsižvelkime į savivaldybės poreikius, ūkininkų ir kitų interesus, gatvių pravažumą, galimas spūstis ir kt. Jeigu kažkur yra ribojamas eismas, tai reikėtų pradėti kalbėti, jog taip galbūt ribojamas ir žemės ūkis“, – svarstė šilališkis. 

KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad tokių problemų yra visoje Lietuvoje, dar įdomesni dalykai vyksta su tiltais: „Prisimename AB „Via Lietuva“ pranešimą dėl tiltų, kurių per šimtą yra pavojingos būklės, jie buvo siaurinami iki vienos juostos, ypač mažieji buvo susiaurinti iki 4 m. O kai kuri žemės ūkio technika yra daugiau kaip 4 m pločio, tai ja važiuoti neįmanoma.“

Dabar yra 118 blogos būklės tiltų, o per artimiausius 3 metus tokių gali atsirasti dar apie 300.

Trumpas kelias ir 5 salelės

Savo įspūdžiais iš važiavimo pamodernintais keliais pasidalijo Seimo narys Bronis Ropė: „Dažnai važiuoju pro Pabradę. Gatvė gal 12 m, o įrengtos penkios saugumo salelės. Paliktos po 3,5 m juostos, dar iš vienos pusės sustatyti ženklai, kad reikia šulinėlius apvažiuoti, tai žmonės per Pabradę važiuoja pusvalandį.“ 

Parlamentaras teigė, kad tai yra buvusios valdžios darbo stiliaus, kai pirma padaroma, o tik vėliau pagalvojama, apsvarstomos pasekmės. „Liūdna, kad ministerijos tarpusavyje nesikalbėjo, keistai atrodo kalbos, kad iš biudžeto nerandama lėšų keliems tiltams sutvarkyti. Dabar neleidžiama jais važiuoti, nes kombainas gali nugarmėti į upę... Tai yra planavimo reikalas, nekompetencija ir apsileidimas“, – rėžė B. Ropė.

Saugumas ar mada?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.