2015 m. kovo 31 d. Europos Sąjungos šalyse baigė galioti pieno kvotų sistema, nustatyta 1984 m. Prieš panaikinant kvotų sistemą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas ES Komisijos narys Philas Hoganas sakė, jog pieno kvotų sistemos panaikinimas Sąjungai yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis dėl to, kad visa pieninių galvijų augintojų karta turės dirbti visiškai naujomis sąlygomis ir, be abejo, jų padėtis priklausys nuo kintančių aplinkybių. Tačiau tai puiki ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybė.
Neseniai Europos Komisijos sprendimu už pieno kvotų viršijimą (101,16 proc.) nubausta Estija. Jai skirta 2,2 mln. Eur bauda, kurią šalis (faktiškai – 290 pieno gamintojų) privalės sumokėti per trejus metus. Kas laukia Lietuvos žemdirbių? Situaciją komentuoja VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Gyvūnų ir pieno apskaitos departamento direktorė Daiva BEINORIENĖ.
„Nors pieno kvotų sistema Europos Sąjungoje nuo 2015 m. balandžio 1 d. yra panaikinama, tačiau pasibaigus 2014–2015 kvotos metams visi įprasti administraciniai veiksmai, privalo būti įvykdyti (pvz., supirkėjų ataskaitų ir gamintojų deklaracijų administravimas, gamintojų ar supirkėjų skundų nagrinėjimas, ataskaitų Europos Komisijai teikimas, supirkėjų ir gamintojų patikros vietose ir kt.). 2014–2015 kvotos metams pasibaigus iki 2015 m. gegužės 14 d., vadovaujantis Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis 2003 m. lapkričio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu, pieno gamintojai, parduodantys ir / arba atiduodantys tiesiogiai vartoti pieną ar pieno produktus, už praėjusius kvotos metus turėjo pateikti savivaldybėms Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) nustatytos formos deklaraciją apie tais kvotos metais pagaminto, sunaikinto, suvartoto ūkyje maistui ir gyvuliams šerti, parduoto ir / arba atiduoto tiesiogiai vartoti bei parduoto supirkėjui pieno kiekius (TP deklaracija), nurodydami ir likusių nepanaudotų pieno ir pieno produktų kiekius, o pieno supirkėjai – suvesti metinių ataskaitų duomenis į Supirkėjų duomenų apdorojimo informacinę sistemą apie praėjusiais kvotos metais supirktą bendrą pieno kiekį, vidutinį riebumą bei iš kiekvieno gamintojo supirktą pieno kiekį, vidutinį riebumą ir pateikia kitą informaciją. TP deklaraciją turėjo pateikti pieno gamintojai, turintys pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, nepriklausomai nuo to, ar pardavė (atidavė) pieną (pieno produktus) tiesiogiai vartoti, ar ne, bei pieno gamintojai, neturintys pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos, tačiau parduodantys (atiduodantys) pieną (pieno produktus) tiesiogiai vartoti. Pieno gamintojai, turintys pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, tačiau visus kvotos metus nepardavę ar neatidavę tiesiogiai vartoti pieno ar pieno produktų, taip pat privalėjo pateikti TP deklaraciją, pieno pardavimo tiesiogiai vartoti skiltyse įrašydami nulį. ŽŪIKVC iki 2015 m liepos 31 d. surenka gamintojų deklaracijas, suveda jų duomenis ir jas įvertina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pieno gamintojai privalo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. leisti įgaliotosioms institucijoms savo ūkyje atlikti kontrolę ir pateikti prašomus dokumentus. Kontrolės metu nustatytus neatitikimus reikės pašalinti per 14 kalendorinių dienų, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Apibendrinant pieno kvotų sistemos laikotarpį galime pasidžiaugti tuo, kad visą jo gyvavimą Lietuva niekuomet neviršijo jai nustatytos nacionalinės pieno kvotos ir Lietuvos pieno gamintojams nereikėjo mokėti baudų. Bendras paskutiniųjų, t. y. 2014–2015 kvotos metų, nacionalinės pieno kvotos vykdymas sudaro daugiau kaip 83 proc. 2014–2015 kvotos metais iš 33 598 pieno gamintojų pieno supirkimo įmonės supirko 1 483,5 tūkst. t pieno, perskaičiuoto į nustatytąjį 3,99 proc. riebumą, o 4 921 pieno gamintojas pardavė (atidavė) tiesiogiai vartoti 35,9 tūkst. t pieno. Primenu, kad nuo 2015 m. balandžio 1-osios panaikinus kvotas pieno apskaita ir toliau bus vykdoma, t. y. pieno supirkėjai ir toliau bus registruojami, o duomenys iš jų apie supirktą pieną renkami. Nuo šiol pieno gamintojai gali parduoti pieną supirkėjams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tokia galimybė įsigaliojo po to, kai ES buvo panaikintos pieno kvotos. Jeigu pieno gamintojas parduos žaliavą supirkėjams iš užsienio, jis turės savarankiškai kas mėnesį pateikti duomenis apie parduotą kiekį ŽŪIKVC užpildydamas pieno pardavimo kitoje ES šalyje registruotam ūkio subjektui mėnesinę ataskaitą (toliau – eksporto ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti pateikta iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos. Duomenys apie parduotą, atiduotą ar supirktą pieno kiekį reikalingi, norint stebėti pieno rinką ir, jei reikia, paremti pieno gamintojus. Pieno kiekio apskaitos reikalingumas taip pat susijęs ir su 2015–2020 metų susietosios paramos už pienines karves apskaičiavimu. Vienas iš reikalavimų paramai už pieninę karvę gauti yra, kad valdos valdytojo ir (ar) partnerių vardu vidutinis rinkai patiektas pieno kiekis iš vienos pieninės karvės praėjusių metų balandžio 1 d.– einamųjų metų kovo 31 d. nebūtų mažesnis kaip 500 kg.“
Komentarą parengė Justinas ADOMAITIS