Spalvingieji bitininkai ryškūs, bet pamatyti nelegva

Bitininkai Lietuvoje – itin reti svečiai, retkarčiais į mūsų šalį jie užklysta šiltuoju metų laiku. Europoje šiuos paukščius gerokai dažniau galima sutikti pietinėje Lenkijos dalyje, Prancūzijoje ir kitose pietinėse Europos šalyse.

Šie spalvingi paukščiai mėgsta gyventi kolonijomis – šiltesnėse šalyse šių paukščių kolonijos gali sudaryti net iki 25 tūkstančių individų. Tokios kolonijos mėgsta įsikurti stačiuose, smėlėtuose upių krantuose, kur nesunku išsirausti urvus. Taip, bitininkai gyvena ir peri ne lizduose, o urvuose. Vienoje dėtyje dažniausiai būna 5–6 kiaušiniai, kuriuos abu poros nariai peri apie 20 dienų. Jaunikliai urvelį palieka maždaug po mėnesio nuo išsiperėjimo.

Bitininkas iš kitų paukščių išsiskiria spalvingumu. Šių paukščių plunksnos pasižymi itin ryškiomis spalvomis – raudona, geltona, mėlyna ir žalia. Daugelio vabzdžiaėdžių paukščių plunksnos yra neryškios, todėl jie nekrenta į akis, o bitininkai – priešingai.

paukšteliai demonstruoja ir akrobatinius gebėjimus ore – jie vabzdžius gaudo skraidydami, ir dėl to, kad jų grobis greitai skrenda, ir patys turi būti vikrūs. Prie gebėjimo greitai ir vikriai pagauti vabzdžius prisideda puikus šių paukščių regėjimas. Bitininkai vapsvą ar bitę gali pastebėti net už 100 metrų. Sučiupęs geliantį vabzdį bitininkas jo neryja, kol nepašalina geluonies. Dažniausias jie tai daro, patrindami vabzdį į medžio šaką – vabzdys išskiria nuodus ir geluonis pasišalina.

Perėdami urviniuose lizduose bitininkai susiduria su problema – parazitais. Būtent todėl juos dažnai galima išvysti purenant ir kedenant savo plunksnas, taip jie palaiko švarą ir naikina plunksnose besiveisiančius parazitus. Tokiems švaros ritualams šie paukščiai skiria apie 10 procentų dienos laiko.

„Panemunių regioniniame parke bitininkai pastebimi jau apie dešimtmetį, nors tikslių populiacijos duomenų neturima. Vis daugiau Panemunių regioninio parko gyventojų ir lankytojų atpažįsta šį paukštį iš duslaus balso ir išskirtinių spalvų. Manoma, kad bitininkų populiacija šiame krašte gali didėti, nes vis daugiau šio krašto gyventojų teigia pastebintys šiuos spalvingus paukščius šalia sodybų“, – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė Eglė Lopšaitienė.

Šiuo metu lizdus palikę jaunikliai mokosi savarankiškai gaudyti vabzdžius, o jų mėgstami stebėjimo postai – elektros laidai.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija