Panevėžio rajone per metus veiklą sustabdė 34 pienininkystės ūkiai

Smulkiųjų pieno gamintojų bankrotai Lietuvoje tęsiasi. Pieno supirkimo kainos ir toliau žemumose, laikyti karves dėl pieno nebeapsimoka, tad fermos toliau tuštėja, o tūkstančiai karvių iškeliauja į skerdyklas. Pieno gamintojai skundžiasi, kad padėtis po didžiųjų protestų pavasarį ir vasarą nepagerėjo, trys tūkstančiai pieno ūkių vien šiemet nutraukė veiklą, mat kai kurie už šviežią pieną iš supirkėjų gauna vos dešimtadalį to, kiek pirkėjai moka parduotuvėje.

Bandos sumažėjo, bet pieno daugiau

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė sakė, kad nors rajone su pienininkystės ūkiais padėtis stabili, bet buvo ūkių, sustabdžiusių veiklą.

„Sausio 1 dieną Panevėžio rajone pienininkystės ūkių, laikančių karves, buvo 307, o prieš metus buvo 341 ūkis. Tai reiškia, kad ūkių sumažėjo 10 proc. Sausio 1 dieną ūkininkai laikė 7575 karves, o prieš metus, 2022 m. sausio 1 dieną, rajone buvo 7804 karvės. Karvių sumažėjo du su trupučiu proc. Tačiau galima drąsiai sakyti, kad padėtis su pienininkystės ūkiais – stabili, nors viena žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) pernai atsisakė pieninių karvių“, – aiškino Z. Bakanienė ir teigė, kad ne visos bendrovės atsisako karvių, nes pradėjo ūkio plėtrą ir jaučia atsakomybę bei įsipareigojimus dirbti toliau.

Kas turi didžiausią pieninių karvių bandą?

Žemės ūkio skyriaus vedėja paaiškino: „Pačią didžiausią karvių bandą turi Raimondas Vitkauskas iš Paįstrio seniūnijos. Jis turi tūkstantį pieninių karvių. Tai tikrai didelė banda, net kai kurios bendrovės tiek karvių neturi. Iš bendrovių didžiausią karvių bandą laiko ŽŪB „Žibartoniai“. Jie turi 816 karvių. Dar vienas įdomus faktas, pieną registruotiems supirkėjams tiekia 122 pieno laikytojai. Nėra daug, bet per 2022 metus parduota pieno 52600 t, nors šiais metais karvių ir sumažėjo – pieno parduota daugiau – beveik 55900 t. Pasikartosiu, rajone padėtis stabili ir netgi yra bendrovių, kurios numatė plėtrą.“

Karvių bandos nebeturi

Nepasisekė ŽŪB „Šilagalis“. Ūkio savininkas Gražvydas Stankūnas informavo laikraštį „Tėvynė“, kad pieninių karvių bandos nebeturi.

„Teko panaikinti pieno ūkį – išpardavėm karvės. Paskaičiavome, kad neapsimoka užsiimti pienininkyste. Mažos supirkimo kainos, o savikaina didelė. Bandoje buvo 220 karvių. Sunku buvo atsisakyti karvių, nes Šilagalis visada garsėjo pieno ūkiais – žemės nėra derlingos. Turėjome nemažai pievų ir laikėme karves, o pievose augalininkystės vystyti neapsimokėjo. Tačiau dabar, kai karvių nebeturim, teks užsiimti augalininkyste. Tikimės, kad bus gerai ir išsilaikysime. Drauge su kitais ūkiais turime apie du tūkstančius ha žemės“, – pasakojo G. Stankūnas.

Ūkis mišrus

Upytėje įsikūrusios įmonės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris šiuo metu laiko apie 280 melžiamų karvių.

„Su visu prieauglių turime 800 galvų, o iš jų 280 – melžiamų karvių. Norėtume, kad supirkimo kainos būtų didesnės. Pieną priduodame žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“. Kita vertus, visų supirkėjų kainos yra panašios, bet, manau, daugiau mažėti supirkimo kainos neturėtų. Pasakyti „stop“ ir tvirtinti, kad nuo šiandien karvių nebemelšim, negalime. Juk tai gyvas organizmas“, – nuoširdžiai pasakojo A. Zalatoris ir sakė, kad ūkis yra mišrus ir užsiima augalininkyste.

Karvių parduoti nesiruošia

Pasak įmonės „Genetiniai ištekliai“ vadovo, negalįs sakyti, kad sekasi puikiai.

„Pernai vasarą ūkis nukentėjo nuo siautusio škvalo. Dar ir dabar kai kurie ūkio pastatai tebėra su sudaužytais stogais. Grūdinių kultūrų derliai buvo mažesni negu įprastais metais. Verčiamės dar, bet neturime pakankamai lėšų investicijoms. Tačiau karvių parduoti nesiruošiam. Jeigu parduosi karvės, paskui jų jau nebenusipirksi ir fermos nebeatidarysi“, – kalbėjo A. Zalatoris ir vylėsi, kad valdžia atsisuks į ūkininkus ir skirs paramą.

Supirkimo kainos – mažos

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis aiškino, kad gerų poslinkių pieno ūkyje nematyti.

„2022 metais vidutinė pieno supirkimo kaina siekė Europos Sąjungos vidurkį, o 2023 m. vėl tapo viena iš mažiausių ES. Dabar Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina yra apie 419,63 Eur/t, o ES – per 442,90 Eur/t. Todėl ir toliau karvių bandos mažėja. Per 2023 m. jų sumažėjo daugiau kaip 4 proc. Per 11 mėn. eksportuota 5864, o pernai per tą patį laikotarpį – 3232 pieninės karvės“, – pasakojo J. Vilionis ir pristatė Ispanijos įstatymą, pagal kurį už pieną mokama kaina negali būti mažesnė nei jo pagaminimo savikaina.

„Ispanai sugebėjo sukurti mechanizmą, kad iš pieno gamintojų pienas būtų supirkinėjamas ne mažesne kaina kaip jo savikaina. Tas įteisinta įstatymu. Ūkininkai jau sulaukė 20 milijonų paramos iš vyriausybės ir ES, bet to nepakanka ir reikalaujama daugiau, bet valdantieji net nesileidžia į kalbas ir ragina ūkininkus kapstytis patiems – stambesnius kooperuotis, o smulkius, laikančius iki 50 karvių, susitaikyti, kad ūkininkauti beprasmiška“, – aiškino LPGA prezidentas ir sakė, kad pieno supirkimo kainos mažės.

Blogiausia smulkiems

„Nuo kovo mėnesio kooperatyvam pieno supirkimo kainos mažės nuo 2 iki 4 ct. Ir tas mažinimas vyksta žiemą, tai kokia gali būti situacija pienininkystės ūkiuose. ES šalių atžvilgiu Lietuvos ūkininkams mokama mažiausia kaina ir gauna pačias mažiausias išmokas. Todėl praėjusiais metais ūkininkai pardavė 11 tūkst. karvių. Tačiau tai ne galutiniai skaičiai – ne visi pardavimai suskaičiuoti. Tiesa, stambūs ūkiai išsilaiko. Ten jaučiamas ir bandų padidėjimas. Blogiausia padėtis su smulkiais ūkininkais – apie 3 tūkst. ūkių nutraukė veiklą. Be to, per sausio mėnesį dar sumažėjo karvių ir keli šimtai ūkininkų pasitraukė“, – dėliojo skaičius J. Vilionis.

Pasak LPGA prezidento, geresnė padėtis stambesniuose ūkiuose.

„Dideli ūkiai geresnėje situacijoje, Todėl, kad didiesiems mokama nuo pieno kiekio ir pieno kokybės. Mažiukams – blogiau, nes pienas pateikiamas mažais kiekiais. Mažiukai negali lygintis su tais dideliais ūkiais. Tačiau dideliems ūkiams bus gerai tol, kol bus mažieji. Nebeliks mažųjų, tuomet kentės didieji pienininkystės ūkiai. Jiems irgi pradės mažinti supirkimo kainas“, – aiškino J. Vilionis ir teigė, kad kol kas pienininkystės ūkiams perspektyvos nedidelės.

Autorės Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP.lt

Živilės VEČIORKUTĖS nuotraukos