Panevėžio rajone rastas gamtos milžinas – akmuo gali tapti paveldo objektu

Jau daugelį metų žemę dirbantis ūkininkas augina javus, žirnius, pupas ir rapsus. Kaip pats pasakoja, apie akmenį žinota jau seniai – jo viršūnė matėsi paviršiuje ir nuolat trukdė darbams.

„Tas akmuo kliuvo visur – ariant, sėjant, laužė techniką, tekdavo sukti ratus aplink. Kokius 25 metus akmuo erzino. Todėl vis galvojau, kad reiktų jį iškasti. Atrodė, jog tai bus tik didesnis akmenėlis. Kai pradėjome kasti, vis gilyn ir gilyn, supratome, kad čia – tikras milžinas. Pasijutome tarsi atradę Puntuko pusbrolį“, – šypsodamasis kalbėjo ūkininkas.

Kad išjudintų šį akmenį, prireikė ir kaimynų pagalbos. „Vienas traktorius jo nė nepajudino, todėl kviečiau kolegas – atvažiavo keturi traktoriai, tempėme, kol galiausiai pavyko ištraukti. Suskaičiavau, kad prireikė apie pusantro tūkstančio Arklio jėgų. Darbas buvo nelengvas, bet įdomus – retai pasitaiko tokį radinį turėti savo lauke“, – prisiminė V. Gutauskas ir sakė, kad darbuotis prie akmens teko gerą pusdienį.

Gamtos milžinas – kaip kaimo simbolis

Ką daryti su iškeltu akmeniu, ūkininkas dar nenusprendė. Kol kas jis paliktas toje pačioje vietoje – tarsi gamtos paminklas. Tačiau sprendimą, kam atiteks akmuo ūkininkas jau turi.

„Tas akmuo kliuvo visur – ariant, sėjant, laužė techniką, tekdavo sukti ratus aplink. Kokius 25 metus akmuo erzino. Todėl vis galvojau, kad reiktų jį iškasti. Atrodė, jog tai bus tik didesnis akmenėlis. Kai pradėjome kasti, vis gilyn ir gilyn, supratome, kad čia – tikras milžinas. Pasijutome tarsi atradę Puntuko pusbrolį“, – šypsodamasis kalbėjo ūkininkas.

„Ypatingo plano neturiu. Graviruoti ar puošti jo neketinu – tegul būna toks, koks yra. Gražus, galingas, tegul primena mūsų žemės tvirtumą. Kadangi padėjo kaimynas iškelti ir ištempti akmenį iš lauko, tai jis pareiškė norą riedulį nusitempti iki savo sodybos Kėdainių rajone. Akmens man nereikia tai ir atiduodu jam“, – sakė jis ir akivaizdu, kad akmuo taps Kėdainių rajono lankytinu objektu.

Panevėžio krašte – ne pirmas

Panevėžio rajone ne vienas toks įspūdingas akmuo yra palikęs pėdsaką krašto istorijoje. Barklainių didysis akmuo, esantis netoli Ramygalos, laikomas vienu didžiausių regione. Jis pripažintas saugomu gamtos paveldo objektu – jo ilgis siekia apie 6 metrus, aukštis – 2,7 metro, o svoris vertinamas dešimtimis tonų.

Dar didesni akmenys aptinkami įvairiuose Lietuvos regionuose. Barstyčių akmuo Skuodo rajone laikomas didžiausiu šalyje – jo matmenys siekia 13,35 × 7,53 × 3,6 m, o svoris viršija 680 tonų. Puntukas, esantis Anykščiuose, sveria apie 265 tonas ir jau seniai tapo kultūriniu simboliu.

Lietuvos geologai pažymi, kad tokie rieduliai – ledynmečio reliktai, atnešti prieš dešimtis tūkstančių metų iš Skandinavijos. Kai kurie jų, kaip ir Daniūnuose rastasis, glūdi giliai po žeme ir aptinkami tik arimuose ar žemės kasimo metu.

Galimas gamtos paveldo objektas?

Specialistų teigimu, jeigu akmuo iš tiesų toks masyvus, jis gali būti įtrauktas į potencialių gamtos paveldo objektų sąrašą. Tokiais atvejais būtina atlikti geologinį vertinimą, kuris nustatytų riedulio kilmę, tūrį ir sudėtį.

„Šis radinys gali būti vertingas tiek geologiškai, tiek kultūriškai. Jei pasitvirtins, kad tai vienas didžiausių Panevėžio rajone rastų riedulių, jis galėtų papildyti vietos gamtos paveldo objektų žemėlapį“, – teigia geologai.

Panevėžio rajone ne vienas toks įspūdingas akmuo yra palikęs pėdsaką krašto istorijoje. Barklainių didysis akmuo, esantis netoli Ramygalos, laikomas vienu didžiausių regione. Jis pripažintas saugomu gamtos paveldo objektu – jo ilgis siekia apie 6 metrus, aukštis – 2,7 metro, o svoris vertinamas dešimtimis tonų.

Kol kas akmuo liko ūkininko lauke, tačiau Daniūnų gyventojai tikisi, kad jis taps kaimo pasididžiavimu – gamtos kūriniu, primenančiu apie žemės galybę ir istorijos tėkmę.

„JP“ informacija

Rimvydo Ancerevičiaus nuotr.