Net iš 104 jaunųjų raitelių jis galutiniuose reitinguose iškovojo aukštą 3-iąją vietą – tai reikšmingas įvertinimas tiek pačiam sportininkui, tiek jo komandai.
Treneris ir tėtis Darius Čepelė atskleidė, kad 2025 metų konkūrų vaikų įskaita pati gausiausia – reitingų sąraše per 100 raitelių, tad būti trečiam tikrai didelis pasiekimas.
„Skaičiuojami visų metų raitelių varžybų pasiekimai. Juo labiau žinant, kad žiemos sezono metu neturime uždarų patalpų maniežo ir treniruojamės lauke, tai tikrai aukštas įvertinimas“, – džiaugėsi vyras.
Paklaustas, ar toks rezultatas buvo netikėtas, treneris atviravo, kad rezultatai buvo paskelbti jau sausį, todėl reitingai nebuvo staigmena.
„Sezonas buvo sėkmingas, pasiekta daug pergalių, prizinių vietų. Atvirai pasakius, visus metus tikrai negalvojome apie reitingus – atsakingai ruošėmės kiekvienam startui. Spalio viduryje pagrindinis Augusto žirgas Kevinas patyrė traumą, tai iki metų galo su juo ir nebuvo daugiau jojama. Jo laukė ilga reabilitacija. Su kitu žirgu – Florencija – perėjome į didesnį (120, 130 cm) aukštį, tad varžantis su stipriausiais Lietuvos suaugusiais profesionaliais raiteliais tos prizinės vietos buvo žymiai retesnės. Tad išvydus, kad esame prizininkų trejete, buvo tikrai smagu, nes konkurencija – didelė. Bet kartu tai ir labai džiugina, nes turi nuolat tobulėti“, – pasakojo D. Čepelė.

Anot jo, svarbiausios metų varžybos – Lietuvos vaikų čempionatas.
„Čia Augustas tapo čempionu vaikų įskaitoje. Kad jame būtų leidžiama dalyvauti, reikėjo įgyti reikiamą kvalifikaciją, buvo skaičiuojamas trijų dienų rezultatas, kovėsi 17 pajėgiausių vaikų ir žirgų duetų. Taip pat didelis pasiekimas – sėkmingi startai 120, 130 cm įskaitose. Su kumele Florencija tai buvo tikrai didelis iššūkis, kadangi ji tik 7 metų, neturinti daug patirties, o toks aukštis jai apskritai debiutas“, – dėstė tėtis.
„Pergalės, pasiekimai tarsi apdovanojimas už sunkų kasdienį darbą. Įrodymas, kad tinkama linkme einama. Tačiau tai tik momentinis džiaugsmas, svarbu suprasti, jog dar reikia labai daug mokytis, jei nenori stovėti vietoje. Šiame sporte, kaip ir kituose, esmė slypi kasdienėje rutinoje ir disciplinoje. Tačiau žirginiame sporte tu dar atsakingas ne tik už save, bet ir už savo draugą – žirgą. Net ir gana vėlai grįžęs po apdovanojimų šventės kitą dieną Augustas ėjo joti, nes žirgui išvakarėse buvo intensyvi šokimo per kliūtis treniruotė, todėl jo palikti stovėti garde negalima. Treniruotės vyksta kasdien, nesvarbu, ar šalta, lyja, sninga, nes žirgas, kuris įtrauktas į darbą, turi nuolat gauti fizinį krūvį. Na, bet kuriuo atveju šiame sporte ant laurų neužmigsi, žirgas visada patikrins, kaip esi pasiruošęs“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kaip jis, kaip tėtis, vertina Augustą, kaip raitelį, D. Čepelė teigė, jog svarbiausia raitelio savybė, kuri arba duota, arba ne, tai žirgo jutimas.
„Norisi tikėti, kad Augustas tai turi. Žinoma, norisi, jog girtų kiti, bet prie stipriųjų jo, kaip raitelio, savybių galima priskirti šaltą protą ir vidinę ramybę, norą siekti vis daugiau. Augusto svajonė buvo joti viename būryje su stipriausiais Lietuvos raiteliais, pamažu tuo keliu einama. Žinoma, labai svarbu sportinis charakteris, nebijoti klysti ir iš klaidų mokytis, ieškoti bendros kalbos su žirgu, nes be tarpusavio ryšio šis sportas neįsivaizduojamas“, – sakė treneris.
„Kiekvienam sportininkui įvertinimas yra paskata, kuri suteikia jėgų, noro eiti pirmyn, atpildas už įdėtą darbą. Džiaugiamės šia gražia Lietuvos žirginio sporto federacijos tradicija apdovanoti geriausius Lietuvos raitelius“, – pridūrė jis.
Samanta ILONYTĖ / JP.lt
Augusto Čepelės asmeninio albumo nuotr.