Paprašė valstybės pagalbos – prasidėjo patikrinimų maratonas

Ištisos dienos patikrinimams!

Vargu ar kas ginčysis – valstybės kontrolė yra reikalinga. Tačiau kontrolė neturėtų virsti savitiksliu ūkininko vaikymu, kai tikrintojas ieško ne kaip padėti ištaisyti klaidą, o prie ko prikibti. Ypač kai ūkininkas dirba ne kabinete, o po atviru dangumi, kur jo darbų grafiką neretai sudėlioja ne teisės aktai, o lietus, sausra, šalna ar liūtis.

Šalyje žinomas Kelmės r. ūkininkas, daržovių augintojas Algimantas Vaupšas išdrįso „Ūkininko patarėjui“ papasakoti, kaip neseniai jis atsidūrė, jo žodžiais tariant, kone absurdiškoje situacijoje. Jo ūkyje auginama apie 230 ha daržovių. Po gausių kritulių laukai užmirko, technika nebegali įvažiuoti, o didesnė dalis vandenyje esančių bulvių jau pūva, todėl ūkininkas viešai prabilo apie sudėtingą situaciją ir būtinybę skelbti ekstremaliąją situaciją. Atskubėjo ir užmirkusius daržovių laukus filmavo LRT bei TV3 televizijos. Tačiau po šito viešumo, jo teigimu, prasidėjo toks įvairių institucijų dėmesys, kad dabar žmogus karčiai juokauja nebenorintis jokios „reklamos“.

„Po dviejų dienų atvažiuoja veterinarija, dar po trijų – Darbo inspekcija, paskui dar viena tarnyba. Vieni išvažiuoja, kiti atvažiuoja. Visiems reikia ką nors patikrinti“, – piktinosi daržovių augintojas.

A. Vaupšas nesakė, kad ūkių apskritai nereikia kontroliuoti, tačiau jam kyla paprastas klausimas – kodėl valstybės institucijų darbas negali būti organizuojamas taip, kad ūkininkas dėl patikrų neprarastų ištisų darbo dienų? Pasak ŪP pašnekovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimas prasidėjo 8 val. ir baigėsi tik apie 17.30 val.

„Nieko blogo nenustatė. Tikrino viską – vos ne nuo bato numerio. Kiekvieno darbuotojo aprangą, dokumentus, kvitus. Visą dieną turėjau su jais būti, viską rodyti, aiškinti. Kitą dieną atvažiavo kita inspekcija ir vėl visa diena privalėjo būti jiems skirta. O kas tuo metu mano darbus nudirbs?“ – žodžio kišenėje neieškojo ūkininkas. Šis klausimas jam ypač skaudus dabar, kai laukuose stovi vanduo, dalis derliaus jau prarasta, o kiekviena sausesnė diena gali būti lemiama, norint išgelbėti tai, kas dar liko.

„Jau supykęs pasakiau – daugiau tokios „reklamos“ man nereikia. Jeigu po kiekvieno viešo pasisakymo sulauksiu vis naujos tarnybos, tai kitą kartą gerai pagalvosiu, ar apskritai verta apie savo problemas viešai kalbėti“, – sakė jis.

ŪP korespondentui anądien besišnekučiuojant su A. Vaupšu, į jo ūkį atvyko ir Statybų inspekcijos tikrintojai...

„Tikrintojai eina „šniūrais“

Tai nėra vien tik daržovių augintojo A. Vaupšo išsakytas nepasitenkinimas. Apie tikrinimo ir baudimo kultūrą itin aštriai kalbėjo buvęs ilgametis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. ŪP jis sakė, kad įvairūs tikrintojai eina „šniūrais“, tačiau daliai jų, jo vertinimu, stinga praktinio žemės ūkio supratimo. J. Sviderskis taip pat kritikavo per pastaruosius metus išaugusią biurokratinę naštą, baudas ir galimas išmokų nuoskaitas.

Kitoje viešoje diskusijoje buvęs LŽŪBA generalinis direktorius tikrintojus vadino „vadovėliniais“. Jo mintis paprasta: galima puikiai išmanyti taisykles ir teisės aktus, tačiau tikrasis žemės ūkis prasideda ten, kur baigiasi vadovėlis. Pasak jo, specialistui neužtenka teorijos – reikia suprasti, kaip realiai veikia ūkis.

J. Sviderskis yra atkreipęs dėmesį ir į itin skaudžią sankcijų grandinę. Jo teigimu, ūkininko padarytas pažeidimas gali neapsiriboti pradine bauda – informacija gali patekti į paramos administravimo sistemą ir lemti tiesioginių išmokų sumažinimą. Jis minėjo atvejus, kai tokios nuoskaitos ūkininkams gali siekti 10, 20 ar net 25 tūkst. Eur. Būtent todėl, anot jo, svarbus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) taikomas konsultavimo principas: jeigu žmogus suklydo netyčia, jam pirmiausia paaiškinama, ką reikia ištaisyti. ŪP pašnekovo nuomone, panašus požiūris turėtų būti taikomas ir žemės ūkyje.

Jis pateikė ir labai žemišką pavyzdį, kaip teoriniai reikalavimai kartais susiduria su ūkininkavimo praktika. Kalbėdamas apie gyvūnų gerovės reikalavimus, ironizavo, kad kartais tikrintojų supratimas apie tai, kur gyvuliui geriau, gali prasilenkti su paties gyvulio elgesiu ir konkrečiomis oro sąlygomis. Todėl jo pasakyta frazė apie tikrintojus labai taikli: neužtenka vien „knygučių“, reikia ir praktiškai pažinti ūkį.

„Tai nėra reikalavimas, kad inspektorius pats mokėtų arti, melžti karvę ar vairuoti kombainą. Tačiau jeigu tikrintojas priima sprendimą, nuo kurio ūkininkas gali prarasti tūkstančius eurų, jis privalo suprasti ne vien teisės akto raidę, bet ir tai, kokiomis pasekmėmis tas reikalavimas baigsis realiame ūkyje“, – teigė J. Sviderskis.

Teorinis išmanymas – dar ne viskas

Ne mažiau kritiškai apie tokią sistemą kalbėjo ir ūkininkas, buvęs žemės ūkio ministras, buvęs LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas. Jo teigimu, viena didžiausių problemų – bandymas žemės ūkį įsprausti į griežtus administracinius terminus ir taisykles, nors žemdirbio darbą lemia gamta. Gali būti nustatyta konkreti žemės dirbimo technologija ar sėjos terminas, tačiau ateina nepalanki žiema, žieminiai augalai neišgyvena ir visas iš anksto sudėliotas planas subyra.

I. Hofmanas pateikė ir kitą pavyzdį: investicinį ūkininko projektą gali vertinti ekonomikos mokslus baigęs žmogus, neturintis praktinio ryšio su kaimu. Teorinis ekonomikos išmanymas, pasak jo, yra viena, o reali žemės ūkio specifika – visai kas kita.

Dar aštresnė jo kritika sankcijų sistemai. „Buvo susiformavusi baudimo ir sankcijų taikymo politika, o tikrinančių institucijų darbuotojai buvo skatinami už nubaustų ūkininkų skaičių. Siūliau sistemą apversti aukštyn kojomis – darbuotojus skatinti už konsultavimą ir už tai, kad ūkininkui padėta reikalavimus įvykdyti tinkamai. Ir čia slypi esminis skirtumas tarp dviejų požiūrių. Vienu atveju tikrintojas atvažiuoja į ūkį ir klausia: „Kur suklydote ir kaip galime padėti tai ištaisyti?“ Kitu: „Kur dar galime rasti pažeidimą?“, – redakcijai teigė I. Hofmanas.

Maža klaida – didelė sąskaita

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.