Apie paprastinamą tręšimo planų rengimo tvarką: geriau, bet ūkininkai tikėjosi ne visai to

Net 20 metų Lietuvoje buvo reikalaujama rengti mėšlo tręšimo planus, remiantis vadinamąja Nitratų direktyva.

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (Nitratų Direktyva) NĖRA privalomumo ūkiams turėti tręšimo planus. Nitratų direktyvoje nurodyta, kad Valstybės narės privalo sukurti žemdirbių savanoriškai vykdomą geros žemės ūkio praktikos kodeksą, kuriame gali būti paliestas tręšimo planų sudarymas kiekvienam ūkiui atskirai ir duomenų apie trąšų naudojimą nuolatinė registracija.

Esmė ta, kad Nitratų direktyvoje kalbama apie savanorišką tręšimo planų sudarymą visoms trąšoms, o ne išskirtinai tik mėšlui ir srutoms. Tręšiant vien tik mėšlu visai nereikalingas mėšlo tręšimo planas. Tai patvirtina ne tik Nitratų direktyva, bet ir Vieninga tręšimo planų metodika, kurioje nurodyta, kad ištręšiamo mėšlo kiekis priklauso tik nuo mėšle esančio azoto kiekio ir nuo apribojimo, kad tręšiant mėšlu nebūtų ištręšiama daugiau kaip 170 kg azoto viename hektare.

2022 metų spalio 14 d. Europos Komisija raštu Nr. XC/2022/004/LA/RLF informavo Žemės ūkio ministeriją, kad mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše reglamentuotas tręšimo planas nenustato panaudoto gyvulių mėšlo kiekio kontrolės.

Be to, kol kas dar galiojančioje Mėšlo aprašo redakcijoje numatyta, kad rengiant mėšlo tręšimo planą privalu ištirti dirvožemyje esančio mineralinio azoto ir fosforo kiekius, nors tai ištręšiamo mėšlo kiekiui turi tiek pat įtakos kaip ūkininko bato dydis – neturi jokios įtakos. Tačiau jau pora metų, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo ypač skrupulingai vertinti, kaip mėšlo tręšimo planus rengia tam tikri ūkininkai. Jei nebūdavo ištirtas mineralinis azotas žemėje (kuris visiškai neturi įtakos ištręšiamo mėšlo kiekiui), tokie mėšlo tręšimo planai buvo pripažįstami negaliojančiais. Įdomu, kad tais atvejais, kai tręšimo planas būdavo parengtas Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, ta pati NMA mėšlo tręšimo planus įvertindavo teigiamai, nors dirvožemyje esantis mineralinio azoto kiekis nebuvo ištirtas. Taip pat NMA reikalavo parengti mėšlo tręšimo planą ne tik ten, kur buvo tręšiama mėšlu, bet ir ten, kur buvo ganomi gyvuliai, nors Nitratų direktyvoje yra aiškiai išskirtos atskiros veiklos: tręšimas ir gyvulių ganymas (gyvulių ganymas nėra tręšimas).

Akivaizdu, kad dabar galiojanti mėšlo tręšimo plano rengimo tvarka buvo biurokratinė, neduodanti visiškai jokios naudos nei ūkininkui, nei valstybei, nei gamtai.

Visos mano čia išdėstytos aplinkybės ir ūkininkų asociacijų užsispyrimas lėmė, kad Žemės ūkio ministerija nusprendė panaikinti prievolę rengti mėšlo tręšimo planus ūkiams, tręšiantiems mėšlu daugiau kaip 30 ha.

Naujai planuojamoje patvirtinti tvarkoje numatyta, kad „Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais, tręšimo planą konkrečiam laukui sudaro vadovaudamasis Tręšiamųjų produktų aprašo 9¹ ir 9² punktų nuostatomis“. Tai reiškia, kad tręšiant vien tik mėšlu ir srutomis nebus reikalingas tręšimo planas, bet jei tręšiama mėšlu ir srutomis kartu su tręšiamaisiais produktais, tai jau reikalingas. Šis reikalavimas daug teisingesnis už dabar esantį, tačiau vis tiek yra ne visai tai, ko reikalavo ūkininkai. Šiuo reikalavimu yra įteisinamas griežtesnis reikalavimas parengti tręšimo planą tręšiant mėšlu ir tręšiamaisiais produktais, nors planuojamame keisti tręšiamųjų produktų apraše numatyta, kad tręšiant vien tik tręšiamaisiais produktais nebūtina bus rengti tręšimo planą, o bus galima atsižvelgti ir į trąšų gamintojų rekomendacijas ar dirvožemio tyrimus. Mūsų pozicija išlieka tokia, kad tręšiant mėšlu kartu su tręšiamaisiais produktais nebūtų griežtesnė tvarka, nei tręšiant vien tik tręšiamaisiais produktais, jeigu yra ištręšiamas tas pats azoto veiklios medžiagos kiekis.

Zita Dargienė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė