Neseniai apie sodo šermukšnius net nebuvome girdėję. Kuo jie ypatingi?
Sodiniai (naminiai) šermukšniai (S. domestica) pirmiausia išsiskiria iš tiesų skaniais vaisiais. Žmonėms patinka gausų derlių dovanojantys medžiai, subrandinantys kartumo neturinčius vaisius – visos maistinės ir vaistinės savybės yra tos pačios, kaip šermukšnio, augančio miške, o skonis daug geresnis. Be to, jis atsparus šalčiams, todėl dažnai auginamas ir atšiauresnėse Rusijos vietovėse.
Taigi sodo šermukšnis labiau vertinamas dėl vaisių nei tradicijų ar dekoratyvinių savybių?
Taip, pirmiausia dėl vaisių, tačiau jie gražūs ir kaip augalai. Puošia ir žydėdami, ir nokindami vaisius, ir rudenį keisdami pirmąjį šermukšnį dėl grožio, tačiau paragavę vaisių, ateina pirkti antro ir trečio. Rudenį medelyne siūlome paragauti uogų. Dažnas iškart perka arba grįžta sodinuko pavasarį – taigi nors grožis svarbu, bet skonis irgi lemia sprendimą. Priešingai, negu pasisodinus paprastąjį šermukšnį, sodo šermukšnių vaisių paukščiams nelieka – dažniausiai juos „nulesa“ žmonės!
Žinote, koks dar vienas naminio šermukšnio pliusas? Jo negraužia stirnos ir kiškiai. Nebent iš smalsumo paragaus, tačiau tikrai nereikės saugoti taip, kaip kitų vaismedžių.
Egzistuoja šermukšnio ir aronijos hibridai...
Kuriant naujas veisles, sodiniai šermukšniai kryžminami ir su kitų rūšių šermukšniais, ir su įvairiais erškėtinių šeimos augalais. Tarkime, sukryžminus su aronija, gauta veislė ‘Likiornaja’, su gudobele – ‘Granatnaja’, su kriauše – ‘Titan’. Alpinis šermukšnis, kryžmintas su paprastuoju – ‘Burka’. Tarpusavyje kryžminant, sukurta nemažai veislių. Jos skiriasi ir medžio forma, ir augumu, ir vaisiais, ir lapais. Dalies šermukšnių lapai primena paprastojo šermukšnio lapus, kitų – mažiau karpyti.
Sodo šermukšnių uogos naudojamos maistui. Kokia jų įvairovė?
Pataisysiu – šermukšniai augina ne uogas, o vaisius. Šermukšnio vaisiai – kaip maži obuoliukai, kurių viduje sėklos. Skiriasi kekių ir vaisių dydis – kai kurių veislių, pavyzdžiui, ‘Alaja krupnaja’ vienas vaisius – apie 1 cm skersmens, taigi sulig nedideliu agrastu. Skirtingas ir vaisių kiekis – ant medžio gali užaugti nuo 20 iki 120 kg!
Skiriasi ir skonis – vienų jis intensyvesnis, kitų silpnesnis. Vieni saldesni, kiti rūgštesni, o kokius rinktis, spręskite patys, geriausia – paragavę. Įvairi ir vaisių spalva: nuo rožinių, geltonų, oranžinių, raudonų iki tamsiai raudonų ir juodų. Būna net baltų, bet šie jau auginami ne maistui, o tik dėl dekoratyvumo. Vitaminų kiekis, tiesa, nuo spalvos nelabai priklauso, siekdami vertingų maistine prasme vaisių, spalvą galite rinktis savo nuožiūra.
Šeimininkė, gavusi 120 kg šermukšnių, pirmiausia išsižioja. O ką ji daro paskui?
Oi, su šiais vaisiais galima nuveikti labai daug! Sunku rasti kitą taip plačiai naudojamą vaisių, kaip šermukšnis! Jei juos norite valgyti šviežius ir išlaikyti ilgiau – skinkite kekėmis dar žalius ir padėkite apatinėje šaldytuvo lentynoje – išsilaiko iki vasario.
Galima džiovinti ir naudoti kaip užkandį greta riešutų arba dėti į kepinius vietoje razinų (nebijokite, mažų šermukšnio sėklyčių visai nepajusite). Galima spausti sultis – jas maišyti su kriaušėmis, obuoliais. Šermukšnio sultys turi konservuojančių savybių! Galima virti uogienes – vienų šermukšnių ar su obuoliais, kriaušėmis. Itin skanios užtepėlės su aitriaisiais pipirais. Didžiosios uogos dar gali būti marinuojamos kaip alyvuogės – labai tinka prie mėsos! Gaminami vynai ir užpiltinės, taip pat vieni ar su kuo nors maišant, pavyzdžiui, su avietėmis. Gaminamos cukatos, saldainiai, kaip ir iš svarainių. Pertrinti su medumi šermukšniai žiemą saugos nuo peršalimo ligų.
Ką reikia žinoti, sodinant sodo šermukšnį?
Tai nereikus augalas. Geriau saulėta vieta, bet augs ir šešėlyje, tik vaisiai noks lėčiau ir jų užderės gerokai mažiau. Užuovėjos jiems nereikia, nebijo ir sunkesnių dirvų, drėgnesnių vietų, nors ilgo užmirkimo nemėgsta. Ideali dirva – priemolis, o štai smėlis nepatiks. Sodiname įprastai: iškasame bent dvigubai didesnę nei augalo vazonas duobę, į dirvą įmaišome humuso. Pasodinę įtvirtiname iš abiejų pusių kuoliukais. Pirmus 3–5 metus genėti nereikia, vėliau galima nebent pažeminti augesnių veislių lają ar pavasarį nupjauti nudžiūvusias šakas.
Geriau derės, jei sodinsite du šermukšnius. Jei turite vieną, apdulkinti puikiai tinka ir laukiniai šermukšniai, augantys netoliese miške. Visi šermukšniai žydi maždaug tuo pačiu metu, todėl galite drąsiai įsigyti skirtingų veislių.
Kaip pasirinkti tinkamiausią veislę sodybai? Ką rinktumėtės pati, jei tektų imti kurią nors vieną?
Pirmiausia įvertinkite, kiek turite ploto. Norite aukšto medžio ar mažesnio? Kokio skonio ir spalvos vaisių pageidaujate? Vieni nori kuo egzotiškesnės išvaizdos, o kiti – kuo panašesnių į miško šermukšnius, tik neaitrių.
Didelių šermukšnių mėgėjams rekomenduoju veislę ‘Titan’ – medis išauga iki 4 m aukščio ir 3,5 m pločio, vaisiai sveria iki 1,8 g. Jei neturite daug vietos, kaukazinis šermukšnis auga tik iki 1,9 m aukščio. Prie saldesnių veislių priskirčiau ‘Arranensis’, saldžiarūgščių (bet neaitrių) – ‘Granatnaja’. Ieškantiesiems šermukšnio, nokinančio tamsius vaisius, siūlau atkreipti dėmesį į ‘Likiornaja’ ir ‘Burka’.
Man arčiau širdies ‘Alaja krupnaja’. Jį labai smagu skinti. Didžiulės uogos ir stambios kekės – į vyro delną kekė vos vos telpa. Būna, kad iš nuotraukos žmonės nesupranta ir klausia – kuo jis skiriasi nuo miško šermukšnio? Skirtumas tampa akivaizdus, palyginus paprastojo šermukšnio ir šio naminio šermukšnio vaisių kekes.
„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKYTĖ
Maritos Makauskienės nuotraukos
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.