Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas
 

Parama negali būti skiriama visiems, sugalvojusiems tapti tautos išrinktaisiais

2024/02/12


2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyks Respublikos Prezidento rinkimai ir Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, birželio 9-ąją – rinkimai į Europos Parlamentą (EP), o spalio 13 d. – Seimo rinkimai. Kadangi Prezidento rinkimai bus pirmiausia, apie juos jau daugiau kalbama ir viešojoje erdvėje. Štai praėjusį savaitgalį opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nusprendė ateinančiuose Prezidento rinkimuose savo kandidato nekelti ir remti perrinkimo siekiantį dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. Kitos partijos arba kelia savo kandidatus, arba ketina remti Igną Vėgėlę. Apie artėjančių rinkimų politinės kampanijos dalyvių rėmimą ir finansavimą „Ūkininko patarėjo“ prašymu komentuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina PETRONIENĖ:

lina petroniene

 

Pirmiausia apie tai, kaip įmonės ir kaip fiziniai asmenys gali paremti kandidatus rinkimuose į Seimą, rinkimuose į EP ir LR Prezidento rinkimuose.

Finansuoti kandidatų politines kampanijas gali tik fiziniai asmenys, patys kandidatai ir politinės organizacijos. Kad būtų lengviau prisiminti, visada sakau, kad aukoti gali tie asmenys, kurie gali dalyvauti rinkimuose kaip rinkėjai: Prezidento ir Seimo rinkimuose – tik Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkimuose į EP – ne tik mūsų piliečiai, bet ir nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pilietybę.

Paremti jiems patinkančius politikus rinkėjai gali pervesdami lėšas į politinės kampanijos sąskaitą ir tik iki rinkimų. Vėliausiai pervesti pinigines aukas galima paskutinį penktadienį prieš rinkimus.

Svarbu paminėti, kad aukoti grynaisiais pinigais neleidžia įstatymai. Taip pat turintys teisę aukoti fiziniai asmenys gali suteikti ir nepiniginių aukų: atlikti paslaugų, savanoriškų darbų ir pan., tačiau tokiu atveju politinės kampanijos iždininkas tokią nepiniginę auką turi įvertinti pinigine išraiška ir įtraukti į apskaitą.

Prieš kiekvienus rinkimus visada primename, kad jau nuo 2012 m. politinės kampanijos dalyviai negali priimti jokių piniginių aukų ar nepiniginių paslaugų iš juridinių asmenų (išskyrus politines organizacijas). Kitaip tariant, įmonės ar organizacijos negali nei pervesti lėšų, nei remti nemokamomis paslaugomis ar daiktais nei kandidatų, nei politinių organizacijų.

Yra tik nedidelė išimtis, kuri leidžia gauti palūkanų iš banko už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. Tokiu atveju laikoma, kad toks finansavimo šaltinis yra teisėtas.

Visi rinkimuose dalyvaujantys savarankiški politinės kampanijos dalyviai privalo turėti politinės kampanijos sąskaitas, kuriose kaupiamos lėšos iš teisėtų finansavimo šaltinių ir apmokamos politinės kampanijos išlaidos. VRK stebi ir kontroliuoja, kad politinių kampanijų finansai būtų apskaitomi laikantis įstatymuose numatytos tvarkos.

Kokio dydžio sumomis galima paremti rinkimų dalyvius? Jeigu rinkėjas nėra deklaravęs pajamų, vienam politinės kampanijos dalyviui (kandidatui į Prezidentus ar kandidatų sąrašui į EP) jis gali paaukoti iki 50 Eur. Verta žinoti, kad skaičiuojama visų pervestų aukų suma, pavyzdžiui, paaukojus du kartus po 30 Eur, bendra suma būtų jau 60 Eur, todėl prieš pervesdamas antrą auką, rinkėjas jau turėtų būti deklaravęs savo pajamas. Jei antra auka vis tiek būtų pervesta, tokiu atveju politinės kampanijos dalyvio iždininkas ją privalėtų grąžinti.

Labai svarbu, kad rinkėjai, aukojantys daugiau kaip 50 Eur, kartu su pavedimu nurodytų savo asmens kodą. Kitu atveju, kandidato iždininkas negali užregistruoti gautos aukos, patikrinti, ar gali ją priimti, ir turi grąžinti aukotojui, o nespėjus to padaryti, pervesti į valstybės biudžetą. Todėl rinkėjams, kurie nori, kad jų paaukota suma pasiektų kandidatą, visada primename šį svarbų aspektą. Taip pat kiekvienas aukotojas turi aukoti asmeniškai, negali pervesti lėšų už kitą asmenį.

Tokiais atvejais, kai rinkėjas yra deklaravęs pajamas, jis gali aukoti didesnes sumas.

Svarbu, kad vienam politinės kampanijos dalyviui jis bendrai per visą politinę kampaniją paaukotų ne daugiau kaip 10 vidutinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių ir kad bendra visų aukotojo aukų suma per metus neviršytų 10 proc. jo deklaruotų pajamų.

Skirtingais metais vykstančiuose rinkimuose VMDU yra skirtingas. Pavyzdžiui, Prezidento ir EP rinkimų politinės kampanijos metu aukotojas gali pervesti iki 17 990 Eur dydžio sumą, jeigu ši suma neviršija 10 proc. aukotojo deklaruotų pajamų. Kandidatai į Prezidentus savo kampanijai gali skirti dvigubai daugiau lėšų.

Seimo rinkimai vyks šių metų rudenį, politinė kampanija dar nėra prasidėjusi, tikėtina, kad tai nutiks balandį, todėl šiems rinkimams bus taikomas vėlesniu laikotarpiu apskaičiuotas VMDU ir jis yra kiek didesnis. Vienas aukotojas galės aukoti iki 20 180 Eur dydžio sumą, o mažos aukos dydis aukotojams, kurie nebus deklaravę savo pajamų, sieks 60 Eur.

Noriu pažymėti tai, kad rinkimų politinėms kampanijoms finansuoti iš valstybės biudžeto nėra skiriama jokių lėšų. Nepriklausomai, būna rinkimai, ar ne, tos politinės partijos, kurios pastaruosiuose rinkimuose yra surinkusios daugiau kaip 2 proc. visų rinkėjų balsų, turi teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus. Konkrečias sumas VRK apskaičiuoja pagal tai, kiek kuri partija gavo balsų per pastaruosius Savivaldybių tarybų, EP ir Seimo rinkimus. Kitaip tariant, kuo daugiau partija sulaukė rinkėjų balsų per visus šiuos išvardytus rinkimus, tuo didesnė biudžeto asignavimų suma jai priklauso. Asignavimus gaunančios partijos turi teisę šias lėšas naudoti būsimų rinkimų politinėms kampanijoms finansuoti.

Rinkimams organizuoti VRK, kadangi yra valstybės institucija, gauna valstybės biudžeto lėšų. Iš jų mokame atlyginimus rinkimų komisijų nariams ir darbuotojams (rinkimų metu keletą mėnesių be pertraukos dirba apie 15–16 tūkst. žmonių), spausdiname biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus, užtikriname VRK informacinės sistemos palaikymą ir apsaugą. Taip pat suteikiame galimybę visiems politinės kampanijos dalyviams lygiateisiškai ir nemokamai dalyvauti LRT ir VRK organizuojamose diskusijų laidose, išleidžiame rinkimų programų leidinius, kuriuos rinkimų komisijų nariai platina rinkėjams, spausdiname kandidatų plakatus ir kitą informacinę medžiagą, kurią matote atvykę balsuoti į rinkimų apylinkes.

Kiek valstybei kainuos Prezidento, Seimo ir EP narių rinkimai ir kokia suma buvo atseikėta anksčiau vykusiems rinkimams?

Šiems metams VRK numatytas biudžetas yra didžiausias, palyginti su ankstesniais metais, ir siekia apie 64 mln. Eur, tačiau ir laikotarpis laukia neeilinis. Pavyzdžiui, pernai suorganizuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimus kainavo beveik 16,4 mln. Eur.

Prognozuojame, kad Prezidento ir Seimo rinkimuose prireiks organizuoti II turą, todėl prie balsadėžių Lietuvos rinkėjus šiemet kviesime net penkis kartus, pavasarį, vasarą ir rudenį.

Svarbu paminėti, kad antraip, nei pernai vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, visuose šių metų rinkimuose ir referendume teisę balsuoti turės ir užsienyje esantys Lietuvos piliečiai, todėl VRK biudžete yra numatytos lėšos ir balsavimui užsienyje organizuoti.

Pati didžiausia VRK skiriama asignavimų dalis – beveik trys ketvirtadaliai – yra skirta rinkimų komisijų darbo užmokesčiui, kadangi visuotinių rinkimų metu įdarbiname apie 14–15 tūkst. asmenų ir tampame vienu iš didžiausių darbdavių Lietuvoje. Šiemet didžioji dalis rinkimų komisijų dirbs nuo kovo iki lapkričio su nedidele vasaros pertrauka, tad vienu iš didžiausių Lietuvos darbdavių šiais metais būsime pakankamai ilgą laiką.

Dalis VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų – 6 mln. Eur – numatyti politinėms partijoms. Jų išleisti rinkimams organizuoti negalime, nes turime pareigą juos paskirstyti vykdydami Politinių organizacijų įstatyme numatytą prievolę.

Kuo daugiau rinkimų ar referendumų organizuojama per vieną savaitgalį, tuo pigiau visas procesas atsieina, tačiau ne VRK sprendimas lemia rinkimų datą.

Konstitucija numato, kad Respublikos Prezidentą turime rinkti likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki dabartinio Prezidento įgaliojimų pabaigos (jie baigiasi liepą), tad neišvengiamai rinkimai turi įvykti gegužę.

Su Seimo rinkimais situacija panaši. Konstitucija nurodo aiškią Seimo rinkimų datą – jie turi vykti antrą spalio sekmadienį. Šiemet tai bus spalio 13-oji.

EP rinkimų savaitė nustatoma Briuselyje, atsižvelgiant į ES valstybių narių atstovų nuomonę. Keletą kartų jie sutapo su antruoju Prezidento rinkimų turu, tačiau šiemet dalis ES valstybių išreiškė pageidavimą rinkimus pora savaičių pavėlinti, tad turime prisitaikyti ir rinkti EP narius rinkėjus kviesime birželio 9-ąją.

Žinoma, tuos demokratinius procesus, kurių data nėra griežtai nustatyta, stengiamasi rengti taip, kad lėšų būtų galima sutaupyti. Pavyzdžiui, kartu su Prezidento rinkimais gegužės 12 d. vyks ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (pilietybės išsaugojimo). Nepaisant to, kad šio referendumo organizavimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, valstybei tai kainuos gerokai mažiau, nei kad būtų rengiamas atskirai.

Kaip paramą gavę kandidatai turi atsiskaityti už išleistas paramos lėšas?

Visos politinės kampanijos dalyvių gautos lėšos, patirtos išlaidos ir paskelbta politinė reklama yra registruojama VRK informacinėje sistemoje. Pasibaigus rinkimams, gauname ataskaitas, išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus, sutartis. Visą šią informaciją skelbiame VRK interneto svetainėje, tad rinkėjai gali peržiūrėti ir tuos duomenis paanalizuoti.

Rinkimų kodekse yra numatyti politinės kampanijos išlaidų dydžiai, kurie priklauso nuo rinkėjų skaičiaus ir VMDU. Šiuo metu kandidatai į Prezidentus, kandidatų sąrašai rinkimuose į EP gali išleisti po 2,2 mln. Eur, rinkimuose į Seimą galės išleisti daugiau dėl padidėjusio VMDU – 2,4 mln. Eur, vienas kandidatas į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje – nuo 62 iki 78 tūkst. Eur. Žinoma, patirtis rodo, kad tokių sumų paprastai niekas neišleidžia.

Šiuo konkrečiu metu VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius jau registruoja artėjančių rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Pagrindinė šio skyriaus funkcija – prižiūrėti, kaip politinės organizacijos ir kandidatai laikosi Rinkimų kodekse ir Politinių organizacijų įstatyme numatytų reikalavimų.

Kadangi visos jų gaunamos lėšos ir išlaidos yra registruojamos informacinėje sistemoje, pastebėję galimus netikslumus, klaidas, šiame skyriuje dirbantys kolegos informuoja politinės kampanijos dalyvius, prireikus, konsultuoja juos, veda mokymus, kaip turėtų būti tvarkomi politinės kampanijos dalyvių finansai.

Taip pat daug dirbama ir su viešosios informacijos rengėjais bei skleidėjais. Jiems  primenama apie prievolę deklaruoti įkainius, teikti deklaracijas VRK, taip kontroliuojama, kad politinė reklama būtų skleidžiama tik pagal iš anksto deklaruotus įkainius ir sąlygas. Rinkimų laikotarpiu šis skyrius atlieka politinės reklamos stebėseną, analizuoja duomenis apie politinę reklamą iš skirtingų šaltinių ir pan. Taip pat šis skyrius tiria skundus ir gautus pranešimus dėl galimų politinių kampanijų finansavimo pažeidimų.

 

VRK nuotrauka ir ŪP portalo koliažas

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo. 

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

V. Zelenskis per invazijos metines dėkoja savo žmonėms ir kariams, žada pergalę

Kyjivas, vasario 24 d. (AFP-AP-BNS). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos metines, padėkojo savo šalies žmonėms ir kariams ir pareiškė, kad Kyjivas galiausiai pasieks...
2024/02/24

Lietuviai valgo mažiau kiaušinių nei latviai

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vištų kiaušinius kasdien valgo vos penktadalis lietuvių, latviai šį maisto produktą į savo mitybą įtraukia daug dažniau: kiekvieną dieną juos valgantys pasisakė beveik trečdalis apklaustų gyve...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...