Parama tvarioms ūkių investicijoms

Mažinti taršą ir gauti naudą

Intervencine priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ yra skatinamos investicijos į gyvulininkystės sektorių – mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų, kitų ŠESD, amoniaką ir kvapus mažinančių technologijų įrengimą ūkiuose, biodujų jėgainių įrengimą, perėjimą prie aukštesnių ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinančių technologijų.

Pretenduojantiems į paramą viena veikla yra privaloma – tai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje. Paraiškos gali būti teikiamos investicijoms į mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų bei kitų tvarių technologijų diegimą žemės ūkio valdose. Svarbi sąlyga, kad tokios technologijos ūkyje turi būti diegiamos naujai ir privalo atitikti techninio projektavimo taisyklių rekomendacijas dėl amoniako ar kitų ŠESD išmetimus mažinančių technologijų atitinkamo sektoriaus ūkiuose. Šalia privalomos veiklos yra remiamos dar dvi veiklos, iš kurių vieną ar dvi pareiškėjai gali pasirinkti papildomai. Tai biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų ir/ar investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

Dalyvavimas antrojoje veikloje leidžia pareiškėjams įrengti biodujų jėgaines gyvulininkystės ūkiuose. Ūkininkaujantiems sudaromos sąlygos utilizuoti valdoje susidarančias atliekas – mėšlą bei srutas – ir pagamintą energiją ar šilumą panaudoti ūkinėje veikloje valdos reikmėms. Tokiu būdu ūkiai ne tik prisideda prie oro kokybės gerinimo bei klimato kaitos švelninimo, bet ir užsitikrina energetinę nepriklausomybę.

Pareiškėjai pasirinkę dalyvauti trečiojoje veikloje „Investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų“ turi galimybę atlikti tikslines investicijas, kurios sudaro sąlygas pereiti prie pažangesnio ūkinių gyvūnų laikymo būdo, pavyzdžiui, laikyti kiaules bent 20 proc. didesniame plote nei minimalus privalomas plotas, vištas dedekles laikyti laisvai arba ant kraiko, o veršelius – ne individualiuose garduose. Dalyvaujantys tokioje veikloje iki projekto kontrolės pabaigos įgyja prievolę ne tik laikytis bendrųjų įsipareigojimų, tačiau ir laikyti ūkinius gyvūnus pagal prisiimtus aukštesnius nei privalomi reikalavimai, nemažinant bandos dydžio.

Priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ gali pasinaudoti žemės ūkio veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis turi būti ne mažesnis kaip 30 001 Eur.

Viršijo lūkesčius

Kreiptis paramos pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ šiemet buvo galima nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 29 d. Teikiamoms dotacijoms buvo skirta 10 mln. Eur, o lengvatinėms paskoloms – 5 mln. Eur. Tačiau bendra pareiškėjų prašoma paramos suma jau pirmą paraiškų priėmimo dieną pasiekė 2023 m. skirtą finansavimo ribą, tad paraiškų rinkimas buvo sustabdytas. Gautos 43 paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma siekia daugiau kaip 23 mln. Eur.

Intervencinėje priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ yra numatytas aukštas galimas paramos intensyvumas (iki 65 proc., o kai kuriais atvejais – net iki 80 proc.), taip pat didelės galimos paramos sumos (priklausomai nuo pasirinktų vykdyti veiklų, paramos suma gali siekti nuo 200 tūkst. iki 1,5 mln. eurų). Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos (ES) reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėjos Loretos Golubevaitės teigimu, šie privalumai galėjo lemti gausų ūkininkų susidomėjimą priemone ir juos paskatinti teikti paraiškas. Tačiau atkreipia dėmesį – siekiant pasinaudoti finansavimu pareiškėjai pirmiausia turėtų įsitikinti, ar jų numatytos investicijos atitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytus konkrečius reikalavimus kiekvienai iš pasirinktų veiklų, ir ar jie yra pasirengę prisiimti papildomus įsipareigojimus.

Iš 43 vertintų paraiškų 1 jų išregistruota pareiškėjo prašymu, o 11 įvertintos neigiamai – neatitiko nustatytų reikalavimų. 31 paraiškoje preliminari prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 14,5 mln. Eur, t. y. daugiau kaip 10 proc. viršija etapui skirtas lėšas. „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komitetas nusprendė trūkstamą sumą finansuoti iš kitiems metams šiai priemonei skirtų lėšų“, – aiškino L. Golubevaitė, pastebėdama, jog šiuo metu susidariusi situacija vis dar analizuojama ir kol kas sprendimų keisti patvirtintas įgyvendinimo taisykles nėra priimta.

Pagal regionus

Parama pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skiriama dotacijų ir lengvatinių paskolų forma. Visam įgyvendinimo laikotarpiui numatyti 56,25 mln. Eur.

Paramos lėšos planuojamos skirstyti regioniniu principu – dalis jų tektų Sostinės regiono projektams, kita – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams. Pasak ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėjos L. Golubevaitės, į tai bus atsižvelgiama vėlesniuose priemonės įgyvendinimo etapuose.

Strateginiame plane numatoma, kad vidutinė investicinės paramos suma projektui sudarys apie 0,25 mln. Eur, todėl tikimasi, kad dotacijas gaus apie 200 ūkių, paskolas – apie 67.

Ankstesniu laikotarpiu ūkininkaujantieji paramos mėšlo ir srutų tvarkymo sistemoms įrengti ir gerinti bei ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijoms galėjo kreiptis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Ši parama buvo skirta ūkiams modernizuoti, taip didinant jų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Todėl ji buvo viena populiariausių. 2014–2020 m. laikotarpiu KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ skirta beveik 723 mln. Eur, iki lapkričio 24 d. patvirtintos 6 789 paraiškos, patvirtinta paramos suma – 650 mln. Eur, išmokėta – 474 mln. Eur.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 272/7