Akstinas ūkininkauti ekologiškai
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo ir tęstiniais įsipareigojimais) skirta 318,6 mln. Eur, patvirtinta paramos suma siekia 298,59 mln. Eur, o išmokėta – 290,6 mln. Eur.
11 tūkst. Eur paramos, kaip kompensacinės išmokos ekologinio ūkininkavimo praktikai ir metodams išlaikyti praėjusiais metais sulaukė ir Molėtų rajono Šiupienių kaime įsikūręs Sandros Gražytės-Vainorienės bei jos tėvų ūkis, kuriame ji triūsia daugiausia kartu su vyru Mariumi. Tačiau ekologiškai ūkininkaujama tik dalyje šio ūkio. 400 ha žemės turinčiame ūkyje yra puoselėjama ir galvijininkystė, ir augalininkystė, apie 70 ha sudaro ekologiškai auginamų kultūrų pasėliai.
Pasak S. Gražytės-Vainorienės, dalį augalininkystės ūkio paversti ekologiniu jie apsisprendė vos prieš keletą metų. „Ekologiškai ūkininkaujame vos trečius metus. Atskyrėme labiau nutolusius laukus, iš kurių ekonomiškai nebuvo naudinga vežti pašarų gyvuliams, todėl nusprendėme juos skirti ekologijai. Tuose laukuose auginame javų bei kitų augalų sėklas, kitaip tariant, žaliavą kitiems ūkiams. Taigi, dabar mūsų ūkis yra mišrus“, – aiškino ūkininkė. Jos teigimu, ekologinis ūkis gimė ne tiek dėl ekonominių sumetimų, kiek dėl noro gyventi švariau, geriau sutarti su gamta, nes pastaruoju metu auga ekologiško maisto paklausa, visi nori gyventi kuo saugesnėje, mažiau įvairiomis cheminėmis medžiagomis užterštoje aplinkoje. O reikalavimai ekologiniam ūkiui daug griežtesni nei įprastiniam. Todėl gaunama parama ekologiniam ūkininkavimui padengia dalį ekologiškai prižiūrimiems laukams tenkančių išlaidų. Apie pelną iš ekologinės ūkio dalies kol kas negalvoja, nes tam, kad galėtų sukontroliuoti piktžolių augimą ne cheminėmis priemonėmis, o tradiciniais, ekologiniais metodais, reikia ne vienų, dvejų, o penkerių ar daugiau metų, taip pat – daug žinių. Anot ūkininkės, tai – daug ilgesnis kelias, kuris reikalauja daugiau išmonės nei sėjomaina rapsai–kviečiai.
Intervencinės priemonės ekologiniams ūkiams remti
Europos Sąjunga (ES) pagal žaliąjį kursą yra užsibrėžusi ambicingą siekį – iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės turėtų būti skirta ekologiniam ūkininkavimui. Ir Lietuvoje tam skiriamas prioritetinis dėmesys – siekiama, kad ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie jo) 2027 m. būtų naudojama 13 proc., o 2030 m. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų.
Siekiant stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei didinti ekologinių ūkių skaičių, SP numatytos trys intervencinės priemonės: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.
Intervencinėje priemonėje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ parama skiriama už plotus, kuriuose pradedama taikyti ekologinio ūkininkavimo praktika ir metodai, auginant javus, daugiametes žoles, daugiametes žoles sėklai, vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles, prieskoninius augalus. Numatytos kompensacinės išmokos: už daugiametes žoles – 206 Eur/ha, už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 652 Eur/ha, už javus ir daugiametes žoles sėklai – 280 Eur/ha.
Įsipareigojimų trukmė yra 2–3 metai. Jei deklaruojamame plote auginami vienmečiai žemės ūkio augalai arba daugiametės žolės, didžiausias galimas pereinamojo laikotarpio terminas – 2 metai. Jei deklaruojamame plote auginami daugiamečiai žemės ūkio augalai – 3 metai.
Pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui pagal šią intervencinę priemonę, su tais pačiais įsipareigotais plotais privaloma toliau dalyvauti intervencinėse priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir (arba) „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Bendra įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai.
Intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ parama skiriama už plotus, kuriuose, taikant ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniais augalai. Numatyta kompensacinė išmoka – 560 Eur/ha.
Įsipareigojimų trukmė yra 5 metai. Į šį laikotarpį įskaičiuojami ir pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir (arba) SP intervencinę priemonę „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdyti įsipareigojimai, tuomet įsipareigojimų laikotarpis sutrumpėja iki 3 metų.
SP intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ parama skiriama už plotus, kuriuose, taikant ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, auginami javai, daugiametės žolės bei daugiametės žolės sėklai. Numatytos kompensacinės išmokos: už javus ir daugiametes žoles sėklai – 239 Eur/ha, daugiametes žoles – 198 Eur/ha.
Įsipareigojimų trukmė taip pat 5 metai ir į šį laikotarpį taip pat įskaičiuojami ir pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir (arba) intervencinę priemonę „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdyti įsipareigojimai.
Bendras (pagal visas intervencines priemones skirtas ekologiniams ūkiams), sertifikuotas pagal ekologinės gamybos reikalavimus, tinkamas paramai plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų.
Suvienodinami išmokų dydžiai
Su Europos Komisija buvo suderinti didesni kompensacinių išmokų dydžiai, kurie padidės nuo 3 iki 46 proc. (priklausomai nuo deklaruotos kultūros) ir bus įtvirtinti KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, jau šiais metais ūkininkai gaus didesnes kompensacines išmokas pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklas „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus.
Redakcijos nuotrauka
Nr. 299/7