Kaunas +2,5 °C Debesuota
Antradienis, 17 Lap 2026
Kaunas +2,5 °C Debesuota
Antradienis, 17 Lap 2026




Asociatyvi magnific.com nuotr.

Parama žemės ūkiui auga, bet vartotojai moka vis daugiau

2026/11/17


Padidink tekstą

Bendra parama žemės ūkiui 56 šalyse 2025 m. išaugo iki rekordinių 950 mlrd. JAV dolerių – 15 procentų (121 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m. Tačiau EBPO nurodo, kad ilgalaikėms investicijoms skiriama per mažai lėšų, o vartotojai už maistą kasmet moka vis daugiau.

Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naujausios ataskaitos, bendra parama žemės ūkio sektoriui 2023–2025 m. vidutiniškai siekė 885 mlrd. JAV dolerių per metus.

Paramos formos

Beveik pusė paramos vis dar teikiama tomis formomis, kurios greičiausiai iškreipia gamybą ir prekybą – keičiant rinkos kainas, subsidijuojant sąnaudas arba susiejant išmokas su produkcijos kiekiais. Šis paramos padidėjimas įvyko dažnesnių ir tarpusavyje susijusių pasaulinių sukrėtimų, turinčių vis didesnį ekonominį poveikį, fone.

56 tirtose šalyse parama šiam sektoriui nuo 2023 iki 2025 m. išaugo nuo 17,6 proc. iki 19,1 proc. žemės ūkio produkcijos vertės. Tačiau vyriausybių paramos teikimo būdai skyrėsi. Daugelyje besivystančių ekonomikų parama daugiausia buvo teikiama vykdant politiką, kuria vidaus žemės ūkio produkcijos kainos buvo išlaikytos aukštesnės nei pasaulinės – tokia paramos forma izoliuoja vidaus rinkas, siekiant apsaugoti jas nuo išorinių sukrėtimų, o EBPO šalys labiau rėmėsi tiesioginėmis vyriausybės išlaidomis, įskaitant pagalbą nelaimės atveju.

„Didesnė parama ne visada reiškia geresnius rezultatus“, – teigė EBPO generalinis sekretorius Mathias Cormannas. – „Rinką iškreipiančios priemonės didina šeimų išlaidas ir mažina efektyvumą. Turime investuoti į inovacijas ir infrastruktūrą, kad padėtume ūkininkams pagaminti daugiau su mažesnėmis sąnaudomis, ir turime padėti ūkininkams pasiruošti kitam sukrėtimui, o ne tik kompensuoti jiems už paskutinį.“

Pervedimų rodikliai

2023–2025 m. Kinija, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Japonija kartu sudarė apie 69 proc. visų pervedimų ūkininkams. Tačiau jų santykinis indėlis laikui bėgant labai keitėsi. 2000–2002 m. Europos Sąjunga sudarė maždaug 30 proc. šių pervedimų, po jos sekė Japonija ir Jungtinės Valstijos (po maždaug 17 proc.), o Kinija – apie 7 proc. Atspindėdama augančią Kinijos dalį žemės ūkio produkcijoje, iki 2023–2025 m. Kinijos dalis padidėjo iki maždaug 42 proc., todėl ji tapo didžiausiu pervedimų ūkininkams šaltiniu tarp didžiųjų ekonomikų. Per tą patį laikotarpį Europos Sąjungos dalis sumažėjo iki maždaug 14 proc., o Jungtinių Valstijų ir Japonijos – atitinkamai apie 6 proc. ir 4 proc.

Vertinant tiek ūkininkams skirtus pervedimus, tiek ūkininkų atliekamus pervedimus, Indija sudaro didžiąją visų paramos srautų dalį. 2023–2025 m. Indijos ūkininkams skirti pervedimai vidutiniškai sudarė apie 72 mlrd. JAV dolerių per metus, o ūkininkų, kurių vidaus kainos yra mažesnės už tarptautinius lygius, pervedimai buvo panašaus dydžio arba didesni ir vidutiniškai siekė 119 mlrd. JAV dolerių per metus. Todėl Indija yra pagrindinė abiejų bendros paramos istorijos pusių rėmėja. Bendras pervedimų – tiek ūkininkams, tiek iš jų – dydis daro ją viena iš svarbiausių šalių, formuojančių bendros paramos modelius kartu su Kinija.

Poveikis vartotojams ir investicijoms

Vartotojai patiria didesnę išlaidų dalį dėl aukštesnių maisto kainų visose nagrinėjamose šalyse. Politika, kuria buvo palaikomos vidaus maisto kainos, viršijančios tarptautinį lygį, 2023–2025 m. vartotojams kasmet kainavo apie 204 mlrd. JAV dolerių, nes papildomos išlaidos dėl aukštesnių maisto kainų viršijo biudžetinę paramą vartotojams.

Tuo pačiu metu investicijos į ilgalaikę pramonės plėtrą, ypač infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, yra gerokai mažesnės nei reikia – vidutiniškai 118 mlrd. JAV dolerių per metus. Jų dalis žemės ūkio gamybos sąnaudose sumažėjo nuo 4,6 proc. 2000–2002 m. iki 2,4 proc. 2023–2025 m. Dėl to, analitikų skaičiavimais, bendras žemės ūkio produktyvumo augimas sulėtėjo nuo 1,8 proc. per metus 1991–2000 m. iki 0,8 proc. per metus 2014–2023 m.

Rekomendacijos

Ataskaitoje pateikiama daugiau nei 150 konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir nurodomi keturi pagrindiniai žemės ūkio politikos reformos prioritetai visose šalyse:

  • Efektyviau nukreipti paramą, mažinant priklausomybę nuo priemonių, kurios iškreipia gamybą, kainas ir prekybą, kartu plečiant rizikos valdymo priemones ir į rezultatus orientuotas priemones.
  • Sustiprinti sisteminės rizikos valdymo politiką, siekiant padėti žemės ūkio sektoriui numatyti būsimus sukrėtimus, prie jų prisitaikyti ir juos valdyti laikantis stabilių politikos sistemų ir atvirų tarptautinių rinkų, kuo labiau sumažinant ad hoc reagavimo į krizes poreikį.
  • Daugiau investuoti į ilgalaikį atsparumą per mokslinius tyrimus, inovacijas, žinias, infrastruktūrą ir kitas viešąsias gėrybes, kurios remia tvarų produktyvumo augimą ir atsparumą.
  • Geriau suderinti politiką su tvarumo tikslais, stiprinant paskatas, reglamentus, stebėseną ir vertinimą.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/11/17

Kelius apmokestina, žemę superka...

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ (Kėdainių r.) ketvirtadienį, lapkričio 12 d., surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdis. Jame netrūko nei a&sca...
2026/11/17

Valstybinė žemė šalia ūkio: kada ją pirkti, o kada nuomotis?

Šį pavasarį Mažeikių r. ūkininkas Nedas Remutis su tėčiu įsigijo 13 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Mokėjo nuo 5 000 iki 7 000 Eur/ha.
2026/11/17

Parama žemės ūkiui auga, bet vartotojai moka vis daugiau

Bendra parama žemės ūkiui 56 šalyse 2025 m. išaugo iki rekordinių 950 mlrd. JAV dolerių – 15 procentų (121 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m. Tačiau EBPO nurodo, kad ilgalaikėms investicijoms skiriama per mažai lėšų,...
2026/11/17

Pensija vadokliečiui Antanui – kūrybos metas: jo rankose gimsta pintinės ir medžio stebuklai

Panevėžys (JP.lt). Kai ateina laikas išeiti į užtarnautą poilsį, kitaip tariant, metas pensijon, daugelis mano – o kas toliau? Atsakymą turi Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas – jis iš žilvičių pina krepšius ...
2026/11/17

Po svarstymo pritarta pasiūlymui degalines įpareigoti nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.
2026/11/17

Dėl afrikinio kiaulių maro Kėdainių rajone paskelbta ekstremali situacija

Kėdainių rajone esančiame 26 tūkst. kiaulių komplekse „Bekonas LT“ nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį, antradienį paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
2026/11/17

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.
2026/11/17

Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba netinkama: ką reikėtų keisti savo lėkštėje?

Higienos instituto duomenimis, daržoves ir vaisius kasdien valgo tik 40,3 proc. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų, o kas ketvirtas – vos 1–2 kartus per savaitę. Be to, gyventojų mityboje vis dar trūksta žuvies, grūdinių produ...