Paramai gauti užteks ir vienos avies?

Vertins balais

Intervencinės priemonės „Konsultavimo paslaugos“ įgyvendinimo taisyklės pakeistos rugsėjo pradžioje. Jose numatoma, kad paslaugų gavėjai bus atrenkami pagal didžiausią surinktų atrankos balų skaičių, kuris nustatomas pagal atrankos kriterijus, vertinant viešųjų registrų duomenis. Vertinant paslaugų gavėjo vykdomą veiklą sektoriuose, už pieninės galvijininkystės vystymą bus skiriama 40 balų, jei, Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pareiškėjo ūkyje yra registruotas bent vienas galvijas, priskiriamas pieninei veislei. Už mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių vystymą bus skiriama 30 balų, jei, Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pareiškėjo ūkyje yra registruotas bent vienas ūkinis gyvūnas, priskiriamas prie mėsinės galvijininkystės arba kito gyvulininkystės sektoriaus.

Vertinant paraišką, 30 balų gali tikėtis ir užsiimantieji sodininkyste, daržininkyste, uogininkyste. Balai bus skiriami, jei pareiškėjas tokią veiklą yra deklaravęs ne mažesniame nei 0,1 ha plote.

20 balų gali tikėtis ir visi kiti, užsiimantieji kitokia augalininkystės sektoriaus ar miškų veikla. Augalininkystės sektoriaus veiklai deklaruotas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, o miško plotas – ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Taip pat bus vertinamas paslaugų gavėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (VED). Labai smulkus ūkis, kurio VED – iki 16 000 Eur, gaus 25 balus, smulkusis ir vidutinis ūkis (kurio VED – 16 001–30 000 Eur) – 30 balų, stambus ūkis (kurio VED – nuo 30 001 Eur) – 20 balų. Bus vertinamas ir paslaugų gavėjo amžius. 10 balų bus skiriama, jeigu paslaugų gavėjui paraiškos pateikimo dieną nebus suėję 41 m. 10 balų gali tikėtis ir konsultavimo paslaugų gavėjas, vykdantis ekologinę gamybą arba kontroliuojančios institucijos yra registruotas kaip ūkis, pereinantis prie ekologinio ūkininkavimo, turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą.

Konsultacijoms – per milijoną

Viešame renginyje pristatydama šias taisyklių pataisas, ŽŪM Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Čiplienė teigė, kad šios pataisos turėtų padidinti konsultavimo paslaugų kokybę, įvairovę ir aktualumą ūkininkams bei kitiems paramos gavėjams, taip pat ūkininkams suteiks reikiamą naujausią moksliniais tyrimais, pažangia patirtimi, inovacijomis pagrįstą informacinę ir konsultacinę paramą.

Konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotasis įkainis – 58 Eur be PVM. O paramos suma vienam konsultacijų paslaugos gavėjui 2023–2027 m. – 2 tūkst. Eur be PVM, bet ne daugiau kaip 34 konsultacijoms. Į šią sumą ir konsultacijų skaičių įeina ir 2024 m. gautos konsultavimo paslaugos. Paramos gavėjai konsultavimo paslaugomis privalo pasinaudoti per 24 mėn. nuo sprendimo skirti paramą dienos.

2025 m. kvietimui skirta lėšų suma yra 1 689 637 Eur, paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Regionų koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Mačiežienės teigimu, konsultavimo paslaugų teikėjai jau gali registruotis nuo rugsėjo 1 d., o paslaugų gavėjai paraiškas paramai galės teikti nuo spalio 1 d.

Kelia abejonių

Ne vienas „Ūkininko patarėjo“ kalbintas ūkininkas stebėjosi ŽŪM pasirinktais kriterijais, vertinant individualių konsultacijų pageidaujančius ūkius. Anot jų, pagal ŽŪM paskelbtus atrankos kriterijus, pieno ūkiu galima vadinti bet kurį ūkį, turintį net ir vieną pieninės veislės veršelį. Ir visai nesvarbu, kad toks ūkis neturi nė vienos piendavės karvės. Panašiai ir su mėsinių gyvulių ūkiais. Užtenka vienos mėsinės veislės ėriuko, kad ūkis jau būtų priskirtas mėsinių gyvulių ūkiui.

Abejonių ūkininkams kelia ir augalininkystės sektoriaus bei miškų veiklos vertinimas. Miško plotas turi būti ne mažesnis nei 0,5 ha, o augalininkystės sektoriaus veiklai deklaruotas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha – t. y. ne mažesnis kaip 10 a. „Daugelio kaimų gyventojų sodybos yra didesnės nei 10 a. Todėl toks minimumas – sunkiai suvokiamas. Nebent norima, kad konsultantų paslaugomis plačiau naudotųsi tie kaimų gyventojai, kurie realiai žemės ūkiu neužsiima, o kaimas tėra tik jų gyvenamoji vieta. Tokių gyvenamųjų vietų, įkurtų tariamų ūkininkų sodybose, aplink šalies didmiesčius – apstu. O gal kažkas ketina susirinkti tokius konsultacijų gavėjus ir, realiai jokių konsultacijų nerengus, „susišluoti“ ūkininkų konsultacijoms skirtus pinigus?“ – vieną klausimą po kito ŪP žėrė kai kurie pašnekovai, nenorėję būti įvardyti. Jiems abejonių kelia ir taisyklėse numatyti tam tikri ekonominiai reikalavimai ūkiams, pretenduojantiems į paramą konsultacijoms. Jie lyg ir turėtų eliminuoti iš konsultacijų gavėjų fiktyvius ūkius, tačiau numatyta, kad į paramą konsultacijoms gali pretenduoti ir labai smulkūs ūkiai, kurių VED prasideda nuo 0 Eur. Bet koks gali būti ir kuo užsiimti ūkis, net ir itin smulkus, kurio VED yra, pavyzdžiui, 1 Eur?

Į pagalbą „sofos ūkininkams“?

Nuogąstavimų, kad pakeistos konsultavimo paslaugų teikimo taisyklės gali virsti savotiška Pandoros skrynia, neslėpė ir ŪP kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Pasak jo, ūkiai, kurių VED yra 0 Eur ar arti jo, yra nieko negaminantys, tad ar jiems reikalingos kokios nors konsultacijos – labai abejotina. „Didžiausia problema, kad Lietuvoje iki šiol nėra apsispręsta, kas yra aktyvus ūkininkas. Todėl ir atsiranda vertinime VED – 0 Eur. Bet tokiu atveju žemės ūkio produkcijos gamyba nėra būtina. Be to, politikams visada sunku apsispręsti, ar remti pačius mažiausius ūkininkus, ar ne, nes jų skaičius yra labai didelis. Todėl beveik visuomet labai jautriai reaguoja į pastabas, neva labai smulkūs ūkininkai negauna konsultavimo paslaugų. Tad ir bandoma priimti politinius sprendimus remti ir tuos pačius mažiausius ūkininkus, neatsižvelgiant į tai, ar jie ką nors gamina, ar ne. Kai bus apsispręsta, kokia turėtų būti Lietuvoje žemės ūkio politika, tokių diskusijų ir klausimų, ar remti ūkius, kurių VED yra lygus 0 Eur ar nors kiek didesnis, nekils“, – tvirtino LŪS pirmininkas.

R. Juknevičius neslėpė, kad dabartinėje situacijoje, kai į paramą konsultacijoms gali pretenduoti ir gamybos nevykdantys ūkiai, slypi pavojus, jog ja gali siekti pasinaudoti prie didmiesčių esančių kaimų gyventojai, įkūrę sodybas kaip ūkininkai, bet realiai neūkininkaujantys, o važinėjantys dirbti į didmiesčius. „Pats skaitlingiausias rajonas pagal tokių tariamų ūkininkų skaičių yra Vilniaus r. Tik kyla klausimas, ar tikrai šis rajonas yra pagaminantis daugiausia žemės ūkio produkcijos. Todėl vargu ar teisinga, kad prieigą prie paramos konsultacijoms gali turėti visi be išimties, registravę ūkininkų ūkius“, – svarstė ŪP pašnekovas. Jo teigimu, pagal dabartinę taisyklių redakciją pasinaudoti parama konsultacijoms gali ir visi „sofos ūkininkai“.

Pavojų nemato

Ar patobulintos intervencinės priemonės „Konsultavimo paslaugos“ įgyvendinimo taisyklės nesukurs prielaidų konsultuoti tuos, kuriems visiškai to nereikia – tokį klausimą ŪP pateikė ŽŪM specialistams. Kaip ir įprasta, nuasmenintą atsakymą atsiuntė ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.

Atsakyme teigiama, kad „konsultavimo paslaugų atrankos kriterijai yra vertinami kaip kompleksinė sistema, todėl jų negalima išskaidyti ar analizuoti kaip atskirų, savarankiškų segmentų. Paslaugų gavėjai atrenkami pagal didžiausią surinktų atrankos balų skaičių, todėl kiekvienas kriterijus prisideda prie bendros atrankos logikos. Tokiu principu paremta vertinimo metodika užtikrina, kad parama pasiektų tuos paslaugų gavėjus, kurie realiai užsiima žemės ūkio veikla ir daro efektyvų poveikį žemės ūkio sektoriui.“

Anot ŽŪM, minimalūs reikalavimai, tokie kaip ūkio registracija, deklaruotas plotas ar gyvulių laikymas, yra tik pradinės sąlygos dalyvauti atrankoje, tačiau savaime negarantuoja galutinio aukšto atrankos balo įverčio. Būtent bendrai ir kompleksiškai vertinami kriterijai esą leidžia diferencijuoti pareiškėjus pagal jų veiklos mastą, kryptingumą ir tęstinumą. Tokia sistema taip pat esą padeda apriboti piktnaudžiavimo galimybes tiek paslaugų gavėjų, tiek konsultavimo paslaugų teikėjų atžvilgiu.

„Reikšminga aplinkybė yra ta, kad šios priemonės populiarumas ir gausus pareiškėjų skaičius užtikrina, jog tik ūkininkai, surinkę didžiausią atrankos balų skaičių, tampa galutiniais paramos naudos gavėjais. Tai reiškia, kad vien formali registracija ar minimalus veiklos rodiklis nėra pakankami, siekiant užsitikrinti paramos lėšas naudotis konsultavimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad taisyklėse nustatyti atrankos kriterijai yra optimalūs, pakankami ir nesukeliantys neproporcingos administravimo naštos, taip pat užtikrinantys, jog konsultavimo paslaugos būtų suteiktos tik realiai ūkinę veiklą vykdantiems pareiškėjams“, – tvirtino ŽŪM.

Reikėtų esminės pertvarkos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 26 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.