Kaunas +2,9 °C Debesuota
Antradienis, 3 Grd 2024
Kaunas +2,9 °C Debesuota
Antradienis, 3 Grd 2024

Paramos lėšomis – į tvaresnę ateitį

2023/12/03


Šiemet žuvininkystės sektoriaus atstovai teikti paraiškas galėjo tiek pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m., tiek ir pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. veiksmų programas.

Baigiama įgyvendinti

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programoje paramai žuvininkystei buvo skirta 83,075 mln. Eur. Šie metai buvo paskutiniai išlaidų tinkamumo metai įgyvendinant šią programą, todėl buvo siekiama jos priemonėms paskirstyti visas lėšas, kiek buvo likę iš ankstesnių metų. Šiais metais žuvininkystės sektoriaus atstovai kreiptis paramos galėjo pagal 2014–2020 m. veiksmų programos pirmojo prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“, kuriai šiemet buvo skirta 130 tūkst. Eur už 2022 m. laikotarpį. Ši parama dar galės būti mokama ir kitais metais už 2023 m. laikotarpį.

Pavasarį buvo galima teikti paraiškas pagal to paties prioriteto priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“, kuriai buvo skirtas 20 tūkst. Eur finansavimas.

Teikti paraiškas paramai pavasarį buvo galima ir pagal antrojo prioriteto priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija“, kuriai buvo skirta 350 tūkst. Eur. Vasarą buvo galima teikti paraiškas pagal to paties prioriteto priemonę „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“, kuriai buvo skirtas 1,4 mln. Eur finansavimas. Taip pat ir pagal penktojo prioriteto „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ priemonę „Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą neigiamo poveikio mažinimas“. Jai buvo skirta 2,12 mln. Eur. Iš viso pagal 6 priemones pateikta 160 paramos paraiškų, kuriose prašyta virš 8,7 mln. Eur paramos.

Iki lapkričio 23 d. iš viso pasirašytos 187 sutartys arba patvirtintos paraiškos, kurioms skirta viešosios paramos suma siekia 10,64 mln. Eur, o paramos gavėjams išmokėta paramos suma siekia 14,026 mln. Eur.

Populiariausios priemonės – skirtos VPS rengti ir įgyvendinti

Šiemet pradėtos įgyvendinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. veiksmų programos biudžetas siekia 87,4 mln. Eur. Naujojo finansinio laikotarpio veiksmų programa apima 24 priemones, kuriomis siekiama stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos ir akvakultūros veiklą, didinti akvakultūros produktų gamybos konkurencingumą, skatinti žvejybos ir akvakultūros produktų prekybą, kokybę ir pridėtinę vertę bei žvejybos ir akvakultūros bendruomenių tvarų vystymąsi, sudaryti sąlygas darniai mėlynajai ekonomikai ir stiprinti tvarų jūrų bei vandenynų valdymą.

Šiais metais bene didžiausio populiarumo sulaukė trečiojo prioriteto „Sudaryti sąlygas darniai mėlynajai ekonomikai pakrančių, salų bei sausumos teritorijose, skatinti žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymąsi“ priemonės. Vietos plėtros strategijų (VPS) rengimui buvo skelbiami du kvietimai teikti paraiškas – metų pradžioje bei rudenį. Strategijų rengimui buvo skirta 323,8 tūkst. Eur. 8 žuvininkystės vietos veiklos grupėms (ŽVVG) skirta 116,198 tūkst. Eur paramos VPS parengti, dar 3 rudenį pateiktos paraiškos yra vertinamos. Nuo vasaros iki rudens vidurio buvo galima teikti paraiškas ir priemonei „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Priemonei buvo skirta 2,838 mln. Eur. 8 paramą VPS rengti gavusios ŽVVG pateikė parengtas VPS ir projektų įgyvendinimo planus paramai šių VPS valdymui, stebėsenai ir vertinimams bei jų aktyviam taikymui (VPS administravimas) gauti. Artimiausiu metu bus sprendžiama dėl jų patvirtinimo.

Metų pradžioje žuvininkystės sektoriaus atstovai galėjo teikti paraiškas pagal antrojo prioriteto „Skatinti tvarią akvakultūros veiklą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu Sąjungoje“ priemonę „Gamintojų organizacijų veiklos skatinimas“. Kvietimui buvo skirta 1,8 mln. Eur, sulaukta ir patvirtintos 4 paraiškos, kuriose paramos suma siekia 563 tūkst. Eur. Jau išmokėta paramos suma sudaro 114,675 tūkst. Eur.

4 projektų įgyvendinimo planai buvo pateikti ir metų pradžioje paskelbus kvietimą pagal pirmojo prioriteto „Skatinti tausią žvejybą ir jūrų biologinių išteklių atkūrimą ir išsaugojimą“ priemonę „Duomenų rinkimas“, kuriai buvo skirta 6,66 mln. Eur. Visos paraiškos buvo patvirtintos ir dalis paramos prašytojams jau išmokėta. Per visą paramos laikotarpį jiems bus išmokėtos visos priemonės viešosios paramos lėšos (iki 6,66 mln. Eur).

Praėjusių metų pabaigoje bei šių metų pradžioje buvo galima teikti paraiškas pagal kitą pirmojo prioriteto priemonę – „Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas“, kuriai buvo skirta 7,2 mln. Eur. Pateikti 2 projektų įgyvendinimo planai, kurie taip pat jau patvirtinti ir paramos gavėjams išmokėta dalis paramos. Per visą paramos laikotarpį šiems paramos gavėjams bus išmokėtos visos priemonės viešosios paramos lėšos (iki 7,2 mln. Eur).

Iki gruodžio 21 d. dar galima teikti paraiškas paramai pagal pirmojo prioriteto priemonę „Reikalingų sistemų ir prietaisų įsigijimas ir įrengimas laivuose“, kuriai skirta 0,5 mln. Eur, o iki lapkričio pabaigos – pagal ketvirtojo prioriteto „Stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą ir užtikrinti jūrų bei vandenynų saugą, saugumą, švarą ir tvarų valdymą“ priemonę „Pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų bendradarbiavimas“, kuriai skirta 2 mln. Eur viešosios paramos.

Šių metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje bus galima teikti paraiškas paramai pagal pirmojo prioriteto priemones „Mokslo atstovų ir žvejų bendradarbiavimo veiklos“, kuriai skirta 140 tūkst. Eur, bei „Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ (skirta 50 tūkst. Eur). Taip pat pagal antrojo prioriteto priemones „Ekologinė akvakultūros gamyba“ (skirta 4,2 mln. Eur), „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“ (8,5 mln. Eur) bei „Gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės“ (730 tūkst. Eur).

Iki lapkričio 23 d. iš viso pasirašyta  sutarčių arba patvirtinta projektų įgyvendinimo planų – 18, o paramos gavėjams išmokėta paramos suma siekia 2,43 mln. Eur.

Dėmesys tvarumui ir akvakultūrai

Įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programą atsižvelgiama į keturis prioritetus – tausios žuvininkystės skatinimą ir vandens biologinių išteklių atkūrimą ir išsaugojimą, tvarios akvakultūros veiklos skatinimą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo, taip pat – sąlygų tvarios mėlynosios ekonomikos pakrančių, salų ir krašto gilumos vietovėse sudarymą, ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimą, tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimą ir užtikrinimą, kad jūros bei vandenynai būtų apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi.

Natūraliems jūrų ir vandenynų ištekliams mažėjant, akvakultūrai tenka vis svarbesnis vaidmuo maisto sistemoje – Lietuvos gyventojai turėtų valgyti penktadaliu daugiau žuvų, o didesnė jų dalis turėtų būti užauginta tvariai akvakultūros fermose, o ne sužvejota jūroje. Todėl 28,85 mln. Eur (33 proc. lėšų) viešosios programos lėšų yra skirta tvarios ir ekonomiškai perspektyvios akvakultūros veiklai skatinti.

Atsižvelgiant į ES bendros žuvininkystės politikos prioritetus ir įsipareigojimus, 14,86 mln. Eur (17 proc.) skirta žuvininkystės kontrolei užtikrinti ir stiprinti. Prioritetas programoje yra skiriamas ir žuvininkystės regionų vystymuisi skatinti (13,12 mln. Eur). Šios lėšos yra nukreipiamos darniam vietos ekonomikos ir bendruomenių vystymuisi užtikrinti, verslui bei atsinaujinančiai energijai skatinti, remti turizmo ir kitų paslaugų derinimą su žvejyba ir akvakultūra. Taip pat plėtoti tvarias maisto sistemas, vietinio laimikio rinkodarą ir vertės didinimą, saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą ir socialinės įtraukties didinimą, jaunimo pritraukimą.

Programoje akcentuojama gamybos įvairovė, daugiau dėmesio skiriama pridėtinės vertės kūrimui, recirkuliacijos sistemų vystymui. Prioritetas skiriamas vietiniam vartojimui, trumpoms maisto tiekimo grandinėms.

 

ŪP fotoinformacija

Dalintis