Pareigūnai nesutinka su siūlymu atidėti pensijų mokėjimą

Profesinės sąjungos nesutinka su siūlymu pensijas pradėti mokėti statutiniams pareigūnams, išdirbusiems 25, o ne 20 metų. Vidaus reikalų ministerija bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė  Kristina Miškinienė įregistravo pataisas, siūlančias ilginti tarnybos laiką. Ministerijos siūlymu, nuo 2015 m. sausio 1 d. priimti į tarnybą statutiniai darbuotojai pensiją gautų ištarnavę 25 m. K. Miškinienė siūlo trukmę ilginti palaipsniui visiems pareigūnams, tačiau tai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

Tarnybos laikas negali būti keičiamas mechaniškai Statutinių pareigūnų (policininkų, ugniagesių, pasieniečių, kalėjimų prižiūrėtojų) tarnyba susijusi su padidėjusia įtampa, stresu, rizika sveikatai ir gyvybei. Skaičiai kalba patys už save – per ketverius metus iš tarnybos pasitraukė apie 4000 sistemos darbuotojų. Anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS), per pastaruosius penkerius metus politikai nepadarė nieko, kad situacija pagerėtų, atvirkščiai – stengėsi pabloginti ir taip sudėtingas sąlygas. Pareigūnai įspėja, kad norint pakeisti arba atsisakyti vienokių ar kitokių socialinių garantijų, reikia elgtis labai apgalvotai. Profesinės sąjungos pasakoja, kad jau dabar sudėtinga pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus, profesionalius ir motyvuotus asmenis. „Tarnybos itin specifinės, o darbo sąlygos pavojingos, todėl privalome pareigūnams užtikrinti papildomas socialines, finansines ir kitas garantijas, didinančias profesijos patrauklumą. Tuo tarpu norėdami koreguoti tarnybos laiką privalome nustatyti kompensuojančias socialines garantijas“, - teigia NPPSS vadovas Vladimir Banel. Profesinės sąjungos teigia, kad tarnybos laiko koregavimas negali būti mechaniškas, siejamas su demografine padėtimi ar motyvuojamas socialiniu teisingumu. Juk banko tarnautojas nerizikuoja savo gyvybe kasdien. Pareigūnų nuomone, tarnybos trukmė gali būti ilginama tik nustatant papildomų socialinių garantijų mechanizmą, antraip prarasime valstybės vidaus saugumą užtikrinančius profesionalus.

Būtini kompleksiniai sprendimai NPPSS teigimu, vietoje siauro požiūrio, kad pareigūnams reikia didinti pensijinį amžių ir tokiu būdu gelbėti Sodrą, reikia kompleksinio matymo, kaip spręsti valstybės saugumą ginančių pareigūnų išlaikymo klausimus. Sprendimo dalys yra kelios: pritraukti ir išlaikyti vidaus reikalų sistemos pareigūnus, V. Banel teigimu, galėtų padėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio didinimas. „Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, pensijos dydis Lietuvoje priklauso nuo ištarnautų metų. Taigi pareigūnui išėjus iš tarnybos po 20 m., jam skiriamos valstybinės pensijos dydis siektų tik 20 proc. jo buvusio darbo užmokesčio“, - komentuoja V. Banel. Palyginimui, Skandinavijos šalyse valstybinės pensijos dydis siekia apie 60 proc. buvusio pareigūno atlygio. Susivienijimo nuomone, pensijos gali būti didinamos numatant, kad už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai gauti, būtų skiriama po 1,6 procento. Be to, galima svarstyti ir papildomų asignavimų skyrimą profesinių pensijų fondų kaupimui. Kitas galimas sprendimas – ne ilginti pensijinį amžių, o sudaryti palankias sąlygas pareigūnams ir toliau dirbti net ir po 20 tarnybos valstybei metų.

Sistemos trūkumai slepiasi mažmožiuose Be kita ko, Vidaus tarnybos statuto projektas numato naikinti butpinigius ir kelionės į tarnybos vietą kompensacijas. Profesinės sąjungos su tuo nesutinka ir teigia, kad panaikinus šias kompensacijas, pareigūnai bus nemotyvuoti dirbti atokesnėse vietovėse. „Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareigūnams kompensuojama iki 135 Lt per mėnesį, - kai kuriems tai atperka tik vieno ar dviejų vykimų į tarnybą ir iš jos išlaidas. Racionaliau būtų nustatyti maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį kolektyvinėje sutartyje, o jei tokia nesudaryta, jos dydį nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į praėjusio ketvirčio kuro kainų pokytį“, - aiškina NPPSS vadovas. Pakeitimuose taip pat numatoma, kad nuo 2016 m. naikinamas pareigūnų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Formaliai jį pakeičia valstybinis socialinis draudimas, tačiau garantijų apimtis itin stipriai sumažėja. Valstybės saugumą saugantis pareigūnas,  įvykus nelaimingam atitikimui darbe – sulaikant nusikaltėlį, ginant viešąjį interesą – galėdavo gauti piniginę išmoką, 100 proc. vidutinio darbo užmokestį už nedarbingumo laikotarpį ir buvo gydomas valstybės lėšomis. Tuo tarpu panaikinus šią garantiją, pareigūno patiriama rizika prilyginama eiliniam darbuotojui ir nemokama jokių papildomų išmokų, susijusių su darbo pobūdžio ypatumu. Profesinės sąjungos taip pat siūlo atriboti vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir valstybės tarnautojo sąvokas. NPPSS savo siūlymus dėl valstybinės pensijos jau pateikė Vyriausybei, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijoms, Seimo komitetams perduos artimiausiu metu. Profesinės sąjungos ragina bendradarbiauti, diskutuoti ir priimti tinkamus sprendimus. Tikimasi, jog į siūlymus bus atsižvelgta, o pakeitimai bus priimti tik detaliai apsvarsčius galimas pasekmes.

Daugiau informacijos suteiks:  Vladimir Banel Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas 8 672 54 030