Parengė gaires, kaip atpažinti nesąžiningą prekybos praktiką

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu (MPĮNVDĮ), kurio priežiūrą atlieka Konkurencijos taryba, siekiama riboti mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti maisto, gėrimų tiekėjų bei prekybos tinklų interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgdama į tai, kad maisto, gėrimų tiekėjams kyla klausimų dėl tam tikrų prekybos tinklų veiksmų pagrįstumo, Konkurencijos taryba parengė gaires ir pateikė pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis vertinama, ar tiekėjui taikoma apsauga.

Į Konkurencijos tarybą raginami kreiptis tie nesąžiningus prekybininkų veiksmus patiriantys maisto prekių, gėrimų tiekėjai, kurie yra įsisteigę bet kurioje ES šalyje, kurių pardavimo pajamos, gautos iš įprastinės ūkinės veiklos, skaičiuojant visų susijusių įmonių pajamas, paskutiniais finansiniais metais neviršija 350 mln. Eur, ir kurie parduoda savo produkciją bent vienam iš 5 didžiųjų prekybos tinklų, valdomų bendrovių „IKI Lietuva“, „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ / „Rivona“, „Rimi Lietuva“.

Dokumente detaliai pristatomi nesąžiningi veiksmai, kurių minėti didieji prekybos tinklai negali atlikti maisto prekių, gėrimų tiekėjų atžvilgiu. Baigtinis draudžiamų veiksmų sąrašas įtvirtintas ne tik MPĮNVDĮ, bet ir Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme (NPPDĮ). Konkurencijos taryba taip pat vertina, ar didelę rinkos galią turinčios prekybos įmonės laikosi ir NPPDĮ numatytų draudimų.

„Tikimės, kad gairėse pateikti paaiškinimai ir praktiniai pavyzdžiai padės tiek prekybos tinklams, tiek maisto prekių, gėrimų tiekėjams įsivertinti, ar prekybos įmonių veiksmai nėra draudžiami“, – sakė Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės vadovė Erika Lukšė.

Konkurencijos tarybos informacija