„RaboResearch“ rinkos ekspertai tikisi, kad kiaulienos gamyba Europoje 2026 m. toliau augs, tačiau lėčiau nei šiemet. Europos paukštienos gamyba atsigauna, bet paukščių gripas išlieka dideliu iššūkiu, kuriančiu rinkos neapibrėžtumą. Jautienos gamyba Europoje stabilizuojasi, tačiau Europos jautienos rinka išlieka įtempta.
„Rabobank“ duomenimis, galima nustatyti tiek struktūrines, tiek laikinas priežastis, trukdančias gamybos augimui. 2026 m. pasaulio ekonomikos augimas sumažės, todėl vartotojai išliks „jautrūs kainoms“ ir koreguos savo vartojimo modelius. Mėsa pabrango, o vartotojai vis dažniau renkasi pigesnius produktus arba pereina prie kitų rūšių baltymų.
Ligų protrūkiai sutrikdo mėsos prekybą. Be pasikartojančių grėsmių bei įprastų ligų, tokių kaip afrikinis kiaulių maras (AKM) ir paukščių gripas, atsiranda ir tokių ligų kaip kirmėlių sukeliama spiralinė trichina, mėlynojo liežuvio liga (MLL), snukio ir nagų liga (SNL) ar žvynelinė (LDL). Vartotojams tai gali padidinti kainas.
Nors kai kurie protrūkiai yra trumpalaikiai, tačiau daug jų išlieka ilgesniam laikui. Tai skatina platesnį biologinio saugumo priemonių taikymą, o nauji ligų valdymo bei kontrolės metodai sulaukia vis daugiau dėmesio.
Tačiau su gyvūnų ligomis susijusių sprendimų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes reikia atidžiai apsvarstyti pasekmes visoje tiekimo grandinėje, prekyboje ir visuomenėje.
Be to, sutriko pasaulinė prekyba, tarp šalių taikomi įvairūs muitų tarifai. „Geopolitinė įtampa ir besikeičianti prekybos politika ir toliau darys įtaką prekybai, tačiau nauji prekybos susitarimai gali ją paskatinti“, – teigia tyrėjai.
Be to, „Rabobank“ įvairiose vietose pastebi pasiūlos ir paklausos disbalansą. Nors daugelyje sričių vis daugiau dėmesio skiriama klimato ir aplinkos tvarumui, efektyvumas taip pat tampa vis svarbesniu aspektu gyvūninių baltymų gamybos grandinėse.
Reguliavimo pagreitis, pavyzdžiui, su klimatu susijusių finansinių duomenų bei atitinkamų teisės aktų gausėjimas tvarumą iškelia į strateginio planavimo priešakinę liniją. Gamybos sąnaudos visame pasaulyje dėl to tik didėja.
Savo 2026 m. perspektyvoje „Rabobank“ išsamiau nagrinėja įvairius sektorius ir žemynus. Bankas akcentuoja, kad Europos paukštininkystės sektorius 2025 m. susidūrė su dideliais iššūkiais. Rinkos augimas buvo mažesnis už ilgalaikį vidurkį dėl didelio paukščių gripo protrūkio Vidurio Europoje, ypač Lenkijoje, Vengrijoje ir Šiaurės Italijoje, pirmąjį metų pusmetį. Antrąjį pusmetį Vakarų Europoje, įskaitant Nyderlandus, kilo daugybė paukščių gripo protrūkių.
Šiais metais gamybos augimas, palyginti su praėjusiais metais, siekė tik 0,8 proc. Paukštienos importas padidėjo 7 proc., daugiausia iš Brazilijos, Tailando ir Kinijos.
„Rabobank“ duomenimis, paukščių gripo protrūkio pasekmės rinkoje aiškiai matomos. Vištienos paklausa 2023 ir 2024 m. buvo didelė, o vidutinis metinis augimo tempas siekė apie 4 procentus. „Rinka buvo pakeliui į dar vienus spartaus augimo metus“, – rašo ekspertai. Tačiau su paukščių gripu susiję tiekimo apribojimai sukūrė įtemptas rinkos sąlygas ir padidino kainas visose paukštienos kategorijose. Gegužės mėnesį Brazilijoje kilęs protrūkis, po kurio nuo gegužės iki rugsėjo buvo sustabdytas importas iš Brazilijos, dar labiau sumažino pasiūlą. Dėl to vartojimo augimas 2025 m. sulėtėjo.
„Rabobank“ tikisi, kad paukštienos gamyba Europos Sąjungoje 2026 m. palaipsniui atsigaus, o augimas sieks 1,5–2 proc. Tai yra mažiau nei pastarųjų dvejų metų vidurkis (3,5 proc.), nes „RaboResearch“ rinkos ekspertai tikisi, kad paukščių gripas ir toliau darys įtaką sektoriui.
Tuo pačiu metu bankas viliasi, kad vištienos paklausa išliks didelė, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl ribotos pasiūlos jautienos kainos išlieka aukštos. Dėl to kainos išliks stabilios bent jau iki 2026 m. pirmojo pusmečio, o importas padidės.
Kiaulienos gamyba Europos Sąjungoje 2025 m. išaugo dėl gerų pelno maržų ir mažesnių pašarų sąnaudų. Palyginti su 2024 m. pabaiga, paršavedžių skaičius padidėjo Lenkijoje (+2,5 proc.) ir Prancūzijoje (+2 proc.). Šis skaičius išliko stabilus Ispanijoje (+0,2 proc.) ir Italijoje (+0,3 proc.), o Vokietijoje šiek tiek sumažėjo (-0,3 proc.). Didesnis sumažėjimas užfiksuotas Nyderlanduose (-1 proc.), Danijoje (-0,9 proc.) ir Belgijoje (-1 proc.).
2025 m. antroje pusėje kiaulienos kainos krito, o tai darė spaudimą gamintojų pelno maržoms. Tai lėmė silpnesnė nei tikėtasi paklausa, arši konkurencija pasaulinėse rinkose, Kinijos laikinieji antidempingo tarifai Europos kiaulienai ir pirmasis per trisdešimt metų AKM protrūkis Ispanijoje.
Pasak „Rabobank“, kol kas neaišku, ar kiaulių augintojai šį nepalankų faktorių interpretuos kaip signalą mažinti bandos dydį.
„Rabobank“ tikisi, kad ES kiaulienos gamyba 2026 m., palyginti su praėjusiais metais, padidės 1 procentu dėl riboto paršavedžių bandos augimo, toliau mažėjančių pašarų kainų ir nuolatinio produktyvumo augimo. Laikinas perteklinis gamybos kiekis Kinijos rinkoje ir didėjantis Brazilijos vaidmuo pasaulinėje rinkoje apribos Europos kiaulienos eksportą iki 2026 m.
Be kiniškos kiaulienos perprodukcijos 2026 m. pradžioje, tikimasi, kad dėl mažesnės gyvulių populiacijos sumažės vietinė ir pasaulinė pasiūla. Šis trūkumas nebūtinai tiesiogiai padidins kiaulienos kainas Europos rinkoje. „Kadangi Kinijos vyriausybės priemonės skirtos sumažinti perprodukciją vidaus rinkoje, mažai tikėtina, kad jos smarkiai padidins importo paklausą“, – rašo „Rabobank“ ekspertai.
Jautienos gamyba Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 3 proc. Iš dalies tai lėmė mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai. Pirmąjį 2025 m. pusmetį Europos galvijų banda stabilizavosi, nes protrūkių sumažėjo, o dėl didesnių kainų padidėjo gamintojų pelno maržos.
Karvių skaičius išaugo Lenkijoje (+2,7 proc.), Italijoje (+1,5 proc.) ir Ispanijoje (+0,7 proc.), tačiau sumažėjo Prancūzijoje (-1 proc.) ir Belgijoje (-0,5 proc.). Šis skaičius išliko stabilus Vokietijoje (-0,2 proc.) ir Nyderlanduose (+0,3 proc.).
Remdamasi naujausiomis gyvulininkystės tendencijomis, „RaboResearch“ tikisi, kad jautienos gamyba ES kitais metais stabilizuosis, o Jungtinėje Karalystėje 2026 m. toliau mažės (-1 proc.). Tikimasi, kad jautienos pasiūla išliks ribota tiek Europoje, tiek visame pasaulyje, o Jungtinėse Valstijose ir Brazilijoje numatomas gamybos sumažėjimas.
Dėl ribotos pasiūlos kainos išlieka aukštos. Tačiau tikėtina, kad jos kils lėčiau. Nepaisant aukštų jautienos kainų, 2025 m. vartojimas išliko stabilus. Rinkos ekspertų nuomone, tolesnis augimas priklausys nuo paklausos.
Jautienos eksportuotojai iš Pietų Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos pasinaudos didele importo paklausa ES ir Jungtinėje Karalystėje, o Europos jautienos eksportas patirs spaudimą dėl ribotos pasiūlos. Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas gali patvirtinti „Mercosur“ susitarimą 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Tai galėtų padidinti ES jautienos importą iš „Mercosur“ šalių. Tikimasi, kad 2026 m. šio proceso poveikis bus nedidelis.
Parengė Ričardas Čekutis