Ashburn +27,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024
Ashburn +27,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024

Pasėlių deklaravimas: kokie klausimai šiemet iškyla ūkininkams?

2024/05/11


Gegužės 2 d. prasidėjo kasmetinis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, truksiantis iki birželio 21 d., o pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d. Dar iki deklaravimo starto Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai susitikinėjo su ūkininkais ir daug dėmesio skyrė pasėlių deklaravimo naujienų aiškinimui. Ir jam prasidėjus, kiekvieną ketvirtadienį 8 val. yra rengiamos nuotolinės konsultacijos, kurių metu ūkininkai konsultuojami jiems rūpimais klausimais.

Dėmesys paviršinių vandens telkinių apsaugos juostoms

Pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas ir elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) žemdirbiai galėjo nuo balandžio 15 d., bet nebuvo galimybės pasirašyti deklaracijų ir pateikti prašymų tiesioginėms išmokoms gauti, kol nebuvo oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano (SP) keitimų. Jį gavus, deklaravimas pajudėjo.

SP pakeitimai atlikti, atsižvelgus į pernykščių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatų analizę ir besikeičiančius ūkininkų bei kitų paramos gavėjų poreikius.

Lietuvos ūkininkai aktyviai įsitraukė į pasėlių deklaravimo procesą – gegužės 3 d. ryto duomenimis, buvo suformuota beveik 10 tūkst. paraiškų, pagal kurias bus deklaruojamas 800 tūkst. ha plotas. O per pirmąją deklaravimo dieną buvo patvirtinta 2200 paraiškų ir 15,5 tūkst. ha.

Ūkininkai per konsultacijas bene dažniausiai teiraujasi dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) 4 standarto – paviršinių vandens telkinių apsaugos. Mat šiemet įsigaliojo ir antrasis šio standarto reikalavimas, kuris pernai dar nebuvo taikytas, – prie melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių privaloma palikti 3 m pločio palaukes su žoline danga. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 3 m atstumas skaičiuojamas nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.

„Pernai buvo taikyta išimtis ir prie melioracijos griovių galima buvo auginti pasėlius. Šiemet to negali būti, tad jeigu per patikrą bus nustatyta, kad tose apsaugos juostose žemė yra dirbama ir ten auga pasėliai, ūkininkams grės mažiausiai 1 proc. sankcija nuo visos deklaruotos išmokų sumos. Beje, GAAB 4 apraše nurodyta, kad apsaugos juostose gali būti ir keliukas, jeigu vyksta remontas, tai gali būti žemių, bet svarbiausia, jog žemė ten nebūtų dirbama ir nenaudojamos augalų apsaugos priemonės ir trąšos. O žolinės palaukės gali būti deklaruojamos kaip kraštovaizdžio elementai. Jei norima, tokius kraštovaizdžio elementus galima ir prižiūrėti už tai gaunant papildomas išmokas“, – aiškino žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

GAAB 4 standartas susideda iš dviejų pagrindinių reikalavimų, kurių vienas buvo taikytas pernai – prie nesureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų reikėjo palikti 5 m pločio apsaugines juostas.

Kiti klausimai yra susiję su GAAB 8, kuris privalomas siekiant saugoti biologinę įvairovę bei kraštovaizdį. Šiemet šiam reikalavimui yra taikoma išimtis.

„Pagal šiemet taikomą išimtį, GAAB 8 reikalavimą ūkininkai galės išpildyti 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės skirdami tarpiniams pasėliams, už kuriuos yra mokamos išmokos. Tarpinių pasėlių ploto perskaičiavimo koeficientas lygus 1, paprasčiau tariant, „vienas prie vieno“, arba 4 proc. skirti azotą kaupiantiems augalams be AAP. Taip pat tinka 4 proc. skirti ​kraštovaizdžio elementams, negamybinėms veikloms, žaliajam pūdymui. Be to, šiemet nereikia turėti papildomo 1 proc. negamybinių plotų, dalyvaujant kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, kurios pernai buvo labai populiarios“, – aiškino E. Giedraitis.

Jis priminė, kad dar metams atidėtas GAAB 2 – šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimo taikymas (draudimas dirbti plūgu). Šiemet Žemės ūkio duomenų centras tęsia durpžemių sluoksnio tikslinimo darbus.

Klausimai dėl ploto pasikeitimo ir įsipareigojimų trukmės

Dėmesio sulaukia ir nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuria, siekiant išlaikyti daugiamečių pievų plotus, yra papildytas SP. Ūkininkai domisi, ar naujoje ekologinėje sistemoje gali dalyvauti tie, kurie neturi gyvulių. Atsakymas teigiamas – tiems, kurie pasirinks naują ekologinę sistemą, pagal kurią numatytos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, gyvulių turėti neprivaloma. Kiekvienai iš veiklų yra nustatytas 5 m. įsipareigojimų laikotarpis.

Nestinga pasiteiravimų dėl deklaruojamo ploto pasikeitimo ir įsipareigojimų trukmės.

„Pavyzdžiui, tiems, kurie nuo 2024 m. įkurs ar prižiūrės žolinius kraštovaizdžio elementus – ežias (ribines juostas), palaukes ir paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius – nustatomas 5 m. įsipareigojimų laikotarpis. Kadangi dabar žoliniai kraštovaizdžio elementai tinka daugiamečių pievų atkūrimui, tad siekiant, kad tai atitiktų daugiametės pievos statusą, nustatyti būtent 5 m. įsipareigojimai. O už kitų kraštovaizdžio elementų įkūrimą ar priežiūrą taikomas 3 metų įsipareigojimų laikotarpis“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Pareiškėjai, 2023 m. deklaravę įkuriamus naujus ar prižiūrimus esamus žolinius kraštovaizdžio elementus, tęs pernai prisiimtus 3 m. įsipareigojimus. Dėl deklaruojamo ploto pokyčio reikalavimas toks: per įsipareigojimų laikotarpį pirmaisiais metais deklaruoto ploto nepadidinti daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha, ir nesumažinti jo daugiau kaip 10 proc. Plotui sumažėjus daugiau nei 10 proc., parama neskiriama už sumažintą plotą, viršijantį leistiną ribą.

„Pavyzdžiui, žolinių kraštovaizdžio elementų plotus padidinus daugiau kaip 10 proc. arba 1 ha, reikės prisiimti naujus įsipareigojimus 5 m. visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui. Arba pagal gamybinę veiklą „Augalų kaita“ tiek pat padidinus plotą, bus privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metams visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui“, – aiškino E. Giedraitis.

Nemažai klausimų sulaukiama ir dėl neariamųjų žemdirbystės technologinių taikymo ir įsipareigojimų trukmės. Šiemet tiems, kurie dalyvaus SP kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, yra diferencijuojamos išmokos, atsižvelgiant į neariamosios technologijos lygį.

„Tie, kurie nuo 2024 m. taikys kitus neariamųjų technologijų žemės dirbimo būdus (kai žemės ūkio augalai sėjami naudojant diskinius, noraginius ar kombinuotuosius žemės dirbimo padargus, kurie organines augalų liekanas didžiąja dalimi įterpia į dirvą), įsipareigos dalyvauti šioje veikloje 1 metus, o tiems ūkiams, kurie taikys tiesioginę ir juostinę sėją, įsipareigojimų laikotarpis – 2 metai. Taikant pastarąjį būdą, svarbu, kad po sėjos turi likti ne mažiau kaip 50 proc. neįdirbto dirvos paviršiaus, padengto ražiena kartu su augalų liekanomis (šiaudais, pelais, augalų stiebais ar kitomis augalų dalimis), kurios turi būti aiškiai matomos. Be to, taikant tiesioginę sėją, tris žiemas – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. – deklaruotuose laukuose turi būti 100 proc. išlaikyta dirvos danga. Toks pat reikalavimas per atitinkamą įsipareigojimų laikotarpį – dvi žiemas – galioja ir taikant kitus neariamųjų technologijų žemės dirbimo būdus“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis