Pasėlių situacija Europoje, būsimas derlius ir kainos

Tai pažymi Europos Komisija savo gegužės 18 d. mėnesinėje MARS (Žemės ūkio išteklių stebėjimo – angl. Monitoring Agricultural Resources) prognozėje.

Pasėlių sąlygos visoje Europoje išlieka palankios, žieminiai pasėliai apskritai vystosi gerai. Daugelyje regionų pavasario sėjos kampanijos artėja prie pabaigos, tačiau vėsios ir drėgnos sąlygos sulėtino lauko darbus ir ankstyvą pasėlių vystymąsi Pietryčių Europoje ir Turkijoje.

Vėlyvos šalnos galėjo paveikti rapsus kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos dalyse. Nepakankamas kritulių kiekis balandžio mėnesį Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europoje sulėtino biomasės kaupimąsi. Tačiau pastaruoju metu ir ateityje Vidurio ir Pietryčių Europoje vėsesni ir drėgnesni orai gali papildyti dirvožemio drėgmę ir pagerinti pasėlių vystymąsi. Šį mėnesį derliaus prognozės buvo šiek tiek sumažintos, atsižvelgiant į šias ribojančias sąlygas, tačiau jos vis dar iš esmės atitinka penkerių metų vidurkį arba jį viršija.

Sausra

Rinkos dalyviai ypač nerimauja dėl dirvožemio drėgmės pokyčių. Keliuose regionuose nuo pavasario vyraujanti sausra gerokai sumažino dirvožemio vandens atsargas. Tarp paveiktų teritorijų yra Pietų Vokietija, Austrija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Kroatija ir Vengrija. Tiesa, pastaruoju metu iškritę krituliai iš dalies palengvino padėtį, o kai kuriuose regionuose prognozuojama net daugiau kritulių, tačiau pasėlių būklę vis dar reikia stebėti. Panaši situacija susiklostė ir Prancūzijoje, kur nuolatiniai sausi ir šilti orai palaipsniui mažino dirvožemio drėgmę, tačiau gausūs gegužės mėnesio krituliai ją atkūrė, palaikydami pasėlių augimą.

Kai kuriose Lenkijos, Švedijos ir Ukrainos dalyse padėtį taip pat blogina nuolatinis kritulių trūkumas. Ypač didelį spaudimą patiria žieminiai pasėliai, nes jie kaip tik pradeda reprodukcinę fazę.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į sudėtingas sąlygas šiaurės Ispanijoje. Ten sausra rudenį ir žiemos pradžioje atidėjo žieminių kultūrų sėją. Nors pavasarį orai buvo palankesni, biomasės išsivystymas iki šiol išlieka mažesnis už vidutinį.

Daugelyje regionų ūkininkai turėjo laistyti anksti, kad užtikrintų vasarinių pasėlių vystymąsi. Nors neseniai iškritę krituliai šiek tiek palengvino padėtį, vis dar kyla susirūpinimas dėl didėjančio sausros streso.

Šalnos ir vėsa

Papildomą riziką sukėlė vėlyvos šalnos balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Kai kuriose Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos dalyse žemesnė nei -5 laipsnių Celsijaus temperatūra žydėjimo metu paveikė rapsus. Šiuose regionuose žieminių kultūrų ir rapsų derliaus lūkesčiai dabar yra gerokai mažesni nei penkerių metų vidurkis. Nors kartu manoma, jog tam tikras atsigavimas vis dar įmanomas

Vengrijos ir kai kurių Slovakijos bei Rumunijos regionų ūkininkai taip pat pranešė apie šalnų padarytą žalą. Komisija mano, kad besitęsianti sausra kelia pavojų pasėlių vystymuisi.

Rytų Rumunijoje ir beveik visoje Bulgarijoje dėl vėsių ir drėgnų sąlygų kukurūzų bei saulėgrąžų sėja buvo atidėta. Vėluojantis pasėlių vystymasis gali padidinti pažeidžiamumą vasaros karščiams ir vandens trūkumui vėlesniu sezono metu.

Turkijoje vėsus ir drėgnas pavasaris sulėtino pasėlių vystymąsi, ypač centriniuose regionuose.

Trumpalaikės prognozės

Europos Komisija šį mėnesį šiek tiek padidino kviečių derliaus prognozę (1 procentu iki 7,68 t/ha) lyginant su praėjusiu mėnesiu, o taip pat +3 procentais, lyginant su penkerių metų vidurkiu.

Tačiau lyginant su 2025 metais, numatoma, kad derlius sumažės maždaug 2 procentais. Paprastųjų kviečių atveju ES prognozuoja 7,71 t/ha derlių. Tai 2 procentais mažiau nei 2025 m. ir 3 procentais daugiau nei penkerių metų vidurkis.

Miežių derliaus prognozė, palyginti su praėjusiu mėnesiu, nepasikeitė ir siekia 7,05 t/ha, tai yra 2–4 ​​proc. daugiau nei penkerių metų vidurkis (-5 proc., lyginant su 2025 m.). Vasarinių kultūrų derliaus perspektyvos atitinka šią tendenciją.

ES skaičiuoja, kad rapsų derlius sieks 3,70 t/ha. Tai 2 proc. daugiau nei 2025 m. ir 3 proc. daugiau nei penkerių metų vidurkis.

Ilgalaikės prognozės

ES šalyse šiemet prognozuojamas mažesnis grūdų ir rapsų derlius negu 2025 m. Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (COCERAL) duomenimis, ES šalyse 2026 m. prognozuojamas 277,40 mln. t grūdų derlius, tai būtų 1,82 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2025 m. gruodžio mėn., bei 14,57 mln. t mažiau, palyginti su 2025 m.

COCERAL naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2026 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 128,76 mln. t, tai 952 tūkst.t mažiau nei buvo prognozuota 2025 m. gruodžio mėn. ir 8,76 mln. t mažiau nei buvo 2025 m. Prognozuojama, kad kviečių derlingumas gali būti mažesnis, palyginti su išskirtinai aukštu 2025 m. lygiu. Pietinėje Europos dalyje prasidėjus svarbiam javų augimo etapui, drėgmės dirvožemyje yra pakankamai.

COCERAL padidino 2026 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 52,96 mln. t, tai būtų 482 tūkst. t daugiau nei buvo prognozuota 2025 m. gruodžio mėn., bet 4,21 mln. t mažiau, palyginti su 2025 m. Bendras miežių pasėlių plotas 2026 m., palyginti su 2025 m., prognozuojamas labai panašus, bet mažesnį derlių turėtų nulemti mažesnis miežių derlingumas.

Supirkimo kainos Lietuvoje

Leidinio „Agro RINKA“ duomenimis 2026 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės pradžioje daugumos grūdų kainos kito nedaug, rapsų – padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. 18 savaitę (04 27–05 03) kviečių kaina pakito nedaug – sumažėjo 0,77 proc. – iki 190,60 EUR/t, o pašarinių miežių (II klasės) – 2,27 proc. (iki 156,96 EUR/t). Kvietrugių supirkimo kaina padidėjo 0,94 proc. ir sudarė 178,19 EUR/t, žirnių – 0,46 proc. (iki 213,29 EUR/t). Ryškiausias savaitinis augimas fiksuotas rapsų supirkime – jų kaina pakilo 9,72 proc. ir siekė 517,54 EUR/t.

Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, šių metų 18 savaitę daugumos grūdų supirkimo kainos buvo mažesnės. Labiausiai sumažėjo pašarinių miežių (II klasės) kaina – 20,45 proc., žirnių – 16,42 proc., kviečių – 12,87 proc., kvietrugių – 3,76 proc. Tuo tarpu rapsų kaina buvo aukštesnė nei prieš metus – padidėjo 0,65 proc.

Parengė Ričardas Čekutis