Pasiektas rekordinis šaulių skaičius: didžioji dauguma – išsilavinę, absoliuti dauguma – dirbantys

Siekiant išsiaiškinti, kokios motyvacijos vedami žmonės tampa šauliais, ar narystė Šaulių sąjungoje patenkina jų lūkesčius ir kokie asmenybės bruožai būdingi šauliams, Šaulių sąjunga, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkais, atliko vidinį organizacijos narių tyrimą.

Noras apginti šeimą ir Tėvynę

Tyrimo metu apklausta daugiau nei pusantro tūkstančio suaugusių šaulių. Trečdalis jų teigė, kad stoti į Šaulių sąjungą juos motyvavo noras aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, jeigu toks poreikis iškiltų.

Kiti svarbūs motyvai buvo noras žinoti, kaip elgtis krizinių situacijų ar karo metu (22 proc.) bei noras išmokti apsaugoti save ir savo šeimą (21 proc.). Kiti respondentai ieškojo prasmingos veiklos (11 proc.) arba tiesiog mėgsta aktyvią veiklą (6 proc.). 4 proc. šaulių teigė, kad jiems buvo svarbu rasti draugų ar priklausyti bendruomenei.

Dauguma apklaustųjų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą: 39 proc. respondentų nurodė, kad turi magistro ar aukštesnį mokslo laipsnį, o 37 proc. apklaustų šaulių aukščiausias išsilavinimas buvo bakalauro laipsnis.

Įdomu tai, kad beveik absoliuti dauguma respondentų yra dirbantys ir net 24 proc. nurodė, kad yra aukšto lygio vadovai arba verslo savininkai.

Kursų gausa ir sumažėjęs nerimas

Vardindami pagrindinius narystės Šaulių sąjungoje privalumus, šauliai mini galimybę tobulėti ir kursų bei mokymų gausą, kompetentingą komandą, vertingus įgūdžius, praversiančius krizinėje situacijoje ar karo grėsmės atveju, stiprią bendruomenę bei sumažėjusį nerimą dėl geopolitinės situacijos.

„Pagrindinis privalumas yra stipri, bendramintė, draugiška, patriotiška ir ryžtinga bendruomenė“, – sako vienas iš respondentų.

Jam antrina ir kiti šauliai: „Broliška meilė vieni kitiems ir Tėvynei, viršijantis lūkesčius veiklų ir mokymų mastas. Verta būti šauliu!“; „Organizacijos lankstumas, gebėjimas prisitaikyti, didelis žmogiškųjų išteklių ir žinių resursas“; „Socialinio klubo efektas, pažinčių gausa“.

Daug apklaustųjų mini ir vidinę ramybę: „Sumažėjo nerimas dėl galimos agresijos prieš Lietuvą, nes dabar jau orientuojuosi situacijoje ir žinau, kaip elgtis ar nesielgti. Įgauti įgūdžiai leidžia ramiau jaustis dabartinėje situacijoje.“

Rekomenduotų, nes atitiko lūkesčius

Paklausus, ar narystė Šaulių sąjungoje pateisino jų lūkesčius, dauguma respondentų išreiškė pasitenkinimą naryste. 42 proc. teigė, kad narystė lūkesčius „labiau pateisino, nei nepateisino“ ir 34 proc. nurodė, kad narystė juos „visiškai pateisino“.

Dauguma respondentų – net 87 proc. – teigė, kad rekomenduotų savo draugui tapti Šaulių sąjungos nariu.

„Šie rezultatai rodo, jog didžioji dauguma šaulių yra patenkinti savo patirtimi Šaulių sąjungoje ir yra pasirengę ją rekomenduoti kitiems, o tai liudija apie teigiamą narių požiūrį į organizaciją ir jos veiklą. Vis dėlto, yra ir nedidelė dalis šaulių, kurie iš narystės tikėjosi daugiau“, – tyrimą komentuoja VDU Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslo darbuotoja, psichologė ir socialinių mokslų daktarė Monika Maminskaitė.

Kalbėdami apie lūkesčius, vieni respondentai norėtų daugiau pratybų, kiti atvirkščiai – daugiau laiko sau. Taip pat tikimasi sklandesnės vidinės komunikacijos, didesnio aiškumo dėl tolesnio tobulėjimo, daugiau personalo, kad šauliškos veiklos vyktų dar sklandžiau. Nemažai apklaustų šaulių tikėtųsi geresnio aprūpinimo, nes dalį priemonių pratyboms (kuprinė, kilimėlis, miegmaišis ir pan.) tenka įsigyti patiems.

Sąmoningi ir atviri naujoms patirtims

Vienas iš pagrindinių VDU mokslininkų tyrimo tikslų buvo paanalizuoti šaulio asmens bruožus. Rezultatai parodė, kad Šaulių sąjungos nariai aukščiau nei bendra populiacija įvertinti pagal atvirumą patirčiai, sutariamumą, ekstraversiją ir ypač pagal sąmoningumą. Nustatytas bendradarbiaujantis, organizuotas, kruopštus ir atsakingas šaulių asmenybės profilis.

„Apibendrinant tyrimą, tarp Šaulių sąjungos narių pastebėti asmenybės bruožai glaudžiai dera su jų atliekama misija organizacijoje. Sąmoningumo, sutariamumo ir emocinio stabilumo derinys sukuria asmenybės profilį, ypač tinkantį šauliams vykdyti savo įsipareigojimus – nuo nacionalinės gynybos iki krizių valdymo ir bendruomenės saugumo užtikrinimo“, – reziumuoja dr. M. Maminskaitė.

„Lietuvos šaulių sąjunga vienija pačius įvairiausius žmones – nuo mokslininkų, verslininkų, gydytojų, aukštųjų technologijų profesionalų iki muzikantų, virėjų, sportininkų, vairuotojų, studentų. Kiekvienas organizacijoje yra reikalingas, nes Šaulių sąjunga – ne tik žinios, įgūdžiai ar pasiruošimas ekstremalioms situacijoms. Tai bendruomenė, kuri stiprina tarpusavio ryšius, ugdo pasitikėjimą ir suteikia galimybę kiekvienam prisidėti prie valstybės gynybos. Būtent ši įvairovė, vienijanti skirtingų sričių žmones dėl bendro tikslo – Lietuvos saugumo, yra mūsų didžiausia stiprybė“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

Sužinoti daugiau apie narystę Lietuvos šaulių sąjungoje galima interneto svetainėje www.sauliusajunga.lt.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynyba ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.

Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi daugiau kaip 18 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

LŠS informacija