Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024
Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024

Paskola – išsigelbėjimas ar tiesesnis kelias į bankrotą?

2022/11/01

Neseniai  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas per finansų tarpininkus pradeda teikti lengvatines paskolas ūkio subjektams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu susiduriantiems su likvidumo problemomis. Tačiau ūkininkai  šią pagalbą vertina su nemaža skepsio doze.  Ar verta skolintis, jei tuos  pinigus vis vien teks grąžinti, o šiuo sunkmečiu gali atsitikti taip, kad nebus iš ko?

palukanos, paskola zemes ukio technikai, paskola

Atrodo lyg ir patraukliai

Lengvatinės paskolos bus teikiamos iki šių metų gruodžio 31 d. Tam numatyta skirti 31 mln. eurų.

Lengvatinei paskolai bus taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 proc. iki 1,51 proc. Administravimo mokestis – 2 proc. paskolos sumos. Šios paskolos galės būti teikiamos ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, savo pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba.

Atrodytų, viskas gerai. Tačiau Švenčionių r. Strūnaičio sen. Vidutinės k. ūkininkas Vaclavas Gabrinovičius taip nemano.

Neketina rizikuoti

„Siūlyčiau geriau nesiskolinti, – sako jis. –Juk nieko negalima suplanuoti netgi metams, viskas keičiasi. Šiandien grūdų kaina buvo tokia, o kas man pasakys, kokia ji bus ir  kitąmet?  Šiemet buvo gerai – už toną apie 300 eurų, kitąmet gali būti ir 150 eurų. Trąšos ir visa kita tikrai daug neatpigs.

Nerizikuočiau skolintis iš bankų. Atrodo, palūkanos mažos – tik iki 1,5 proc. Manau, kad dar kas nors yra smulkiomis raidėmis negerai parašyta. Taip negali būti. Nemokamai būna tik sūris pelėkautuose. Kai įvedė eurą, buvo tokios mažos palūkanos, o dabar nelabai tikiu, ką rašo ŽŪM. Dar visokie bankų mokesčiai, administravimai, draudimai prisidės, ir iš visos tos palūkanos šoktels iki  6–7 proc. Todėl dabar geriau be bankų apsieisiu.“

Numatyta suma – per maža

Raseinių r. Viduklės seniūnijoje ūkininkaujantis  Vincentas Macijauskas primena: „Visada tai, ką pasiskolinai, reikia grąžinti – yra tokia taisyklė, jei nenori sulaukti nemalonės. Jeigu pinigų neužtenka, tai iš kur jų gausi? Turi skolintis, jeigu nenori sužlugdyti savo ūkio. O jeigu nieko nedarai, tai gali ir virti savo sultyse. Jeigu ką nors darai, be paskolų neišsiversi.“

Pasak V. Macijausko, skolintis iš Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, aišku, yra pigiau, bet ta suma – 31 mln. Eur , jo nuomone, juokingai maža. Ir ji skirta visai Lietuvai. „Tai tik ašaros. Kuo blogesnė ekonominė situacija, tuo labiau bankai kelia palūkanas“ , – įsitikinęs ūkininkas.

Pasinaudos nedaugelis

V. Macijauskas pripažįsta: Europos Centrinis Bankas irgi didina palūkanas. Tokiais metodais bando suvaldyti infliaciją. „Argi tai galima padaryti keliant palūkanas? – abejoja ūkinin-kas. – Tada reikia nieko nedaryti, o jeigu nori ką nors daryti, būtina skolintis. Juk tiek dar neuždirbame, kad galėtume vien iš gauto pelno statyti sandėlius ar pirkti rimtesnę techniką. Tačiau ir ši dabar žvėriškai brangi, už menkiausią reikia mokėti labai daug.

Ką reiškia tas 31 mln. visai Lietuvai?  Salietros tonos kaina dabar jau per tūkstantį eurų. Mano ūkiui reikia 300 tonų, tai jau 300 tūkst. Eur. Keli tokie ūkininkai, o kitiems nė cento nebeliks tų ŽŪM siūlomų paskolų“, – neslepia savo skeptiško požiūrio į paskoloms žadamą sumą Viduklės ūkininkas.

Gali tapti meškos paslauga

Pagėgių sav. žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus Kelneris irgi nusiteikęs ne itin optimistiškai: „Ką reiškia lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui finansuoti? Jeigu jau reikia skolintis, kad susimokėtume už elektros energiją fermoje, tai ta paskola jau nepagelbės. Toks ūkis jau pasmerktas žlugti. Paskolų investicijoms palūkanos yra keletą kartų didesnės, o paskolos su mažomis palūkanomis – gal ir gerai. Tačiau paskola apyvartinėms lėšoms, sakyčiau, yra valgiui, maistui nusipirkti, o ne investicijai.

Jeigu reikia paskolų elektrai, šildymui, trąšoms, tai signalas, kad jos tave klampins į gilesnį liūną. Jeigu neturi uždirbęs pinigų kam nors įsigyti, tai imti paskolą yra rizikinga, nes gali būti dar blogiau. Žinau ūkininkų, kurie ėmė ir ėmė paskolas į priekį trąšoms, jie jau seniai bankrutavę. Karo Ukrainoje problema niekur nedingo, manau, ji tik aštrėja. Todėl ŽŪM pasiūlytos paskolos gali būti tik meškos paslauga. Nors paskola lengvatinė, ji neišvengiamai vis tiek turės būti grąžinta.“

Nereikia užstatyti turto

Kretingos r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Paulikas sako suprantantis, kad  šiuo atveju gauti paskolą apyvartinėms lėšoms bus geresnės sąlygos nei bankuose, kuriuose reikia užstatyti turtą 3–4 kartus didesnei sumai negu pasiskolini. „Juk ūkininkas tiek neuždirba, kad galėtų iškart atnaujinti techniką ar kurias nors technologijas pakeisti naujomis. Būna tokių atvejų, kai reikia didelės pinigų sumos, tad toks palengvinimas, kai nereikalaujama žemių, pastatų ar ką nors užstatyti, yra labai geras dalykas. Toks jau yra tas mūsų ūkininkų verslas, į priekį žiūrime plačiai atmerktomis. Investuoti reikia visą laiką, bet svarbu tai daryti protingai“, – įsitikinęs R. Paulikas.

Pinigas turi uždirbti pinigą

Pasak Kretingos r. ūkininkų vadovo, už pagamintą produkciją gautus pinigus ūkininkas gali investuoti į techniką, trąšas, naują technologiją ir pan. O kodėl gi nepasinaudoti apyvartinėmis lėšomis, jei ŽŪM pasiūlo lengvatinėmis sąlygomis?  „Šie pinigai, paleisti  į rinką, valstybei uždirba papildomai. Vienas euras – 2–5 Eur, o gal net ir 10. Jie grįžta su mokesčiais, žmonių atlyginimais. Ne be reikalo sakoma, kad pinigas pinigą turi uždirbti, o ne būti banke ar kojinėje.  Juos visada reikia investuoti,– pataria R. Paulikas. – Svarbiausia – tiksliai įsivertinti savo pajėgumus, kad blogi metai ir prastas derlius netaptų bejėgiškumu  atsiskaityti su banku priežastimi. Kiekvienas ūkininkas turi būti pasiskaičiavęs, kaip pasiėmęs paskolą ir nusipirkęs kokią nors techniką ar technologiją pagerins sau gyvenimą. Aš nematau čia nieko blogo. Tebeturiu paskolų ir už įsigytą žemę, ir už techniką. Dabar vėl tvarkausi dokumentus lizingo būdu įsigyti kitą techniką. Juk su sena, nenašia technika patiriama daugiau išlaidų nei gaunama pajamų. Kaime trūksta dirbančių žmonių,  todėl stengiuosi dirbti su kuo našesne, galingesne technika.“

  2022.11.01

Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: paskola, paskola technikai, trąšos, mažos palūkanos
Dalintis
2024/02/27

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/27

APVA: 12 mln. eurų saulės elektrinėms išdalinta per pusantros valandos

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė.
2024/02/27

Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis n...
2024/02/27

Smulkiajam verslui apie atsiskaitymų priėmimo negrynaisiais pinigais galimybes

Vartotojų galimybės pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą gerėja, tačiau dalis gyventojų vis dar susiduria su situacijomis, kai prekybos vietoje negali atsiskaityti norimu būdu. Verslo atstovai svarsto, koks būdas priimti atsiskaitymus jiem...
2024/02/27

2 iš 10 lietuvių mokėtų gynybos mokestį, trečdalis – prieš daugiau lėšų krašto apsaugai

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmor...
2024/02/27

Ūkio vystymo strategijų daug. Kur link sukti?

(VDU ŽŪA langas) Žemės ūkis yra sudėtingesnis nei daugelis kitų verslų, su kuriais paprastai lyginamas. Tai sąlygoja betarpiškas žemės ūkio sąryšis su gamta. Moksliniuose darbuose ir politiniuose dokumentuose bei sprendimuose pažymim...
2024/02/27

EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Antradienį, vasario 27 d., Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.
2024/02/27

Pagal „off grid“ filosofiją gyvenantis dailininkas: „Vilnius dabar – mūsų kaimas“

Kai žinomas dailininkas Vygantas Vėjas nutarė mesti sostinę, dažnas stebėjosi. Kodėl buvusiam Vilniaus Užupio respublikos rezidentui, praeityje gyvenusiam Tokijuje, apkeliavusiam pusę pasaulio, reikėjo atsidurti vos ne džiunglėse prie Baltarusijos...
2024/02/27

Koks ryšys tarp saulės elektrinės ir gardžios mėsos?

Trečius metus iš eilės saulės elektrinę Lietuvoje galima tiesiog laimėti. Tereikia įsigyti mėsos gaminių ir dalyvauti akcijoje „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“.