Paslaptingas pirkinys Švedijoje

Kaip pranešė televizijos stotis „Sveriges Television“ (SVT), Švedijos miškininkystės bendrovė SCA („Svenska Cellulosa AB“/Švedijos celiuliozės korporacija) neseniai pardavė apie 15 000 hektarų žemės naujai įkurtai bendrovei „Cladonia Skog“.

Ši istorija dabar kelia ažiotažą Švedijoje, ir daugelis užduoda klausimą: kas slypi už šio sandėrio?

Keistas potraukis miškui

Minėtos bendrovės savininkas yra amerikiečių verslininkas Alexanderis Caedmonas Karpas. Technologijų milijardierius yra dirbtinio intelekto ir programinės įrangos bendrovės „Palantir Technologies“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius. Anksčiau jis save apibūdino kaip socialistą, bet pastaraisiais metais palaikė Donaldą Trumpą, tačiau bet kokiu atveju, su miškininkyste jo tarsi niekas nesieja...

Šis santykinai nederlingas ir uolėtas miško plotas, maždaug Malmės savivaldybės dydžio, yra aplink Storsjö Kapell kaimą Bergo savivaldybėje, Jemtlando ir Härjedaleno provincijose. Jis buvo parduotas už 240 mln. kronų (kiek daugiau nei 32 mln. eurų).

Dabar vietos gyventojai nerimauja, ką dirbtinio intelekto magnatas planuoja daryti su žeme. Sklando gandai apie būsimas didžiulio masto statybas naujai įsigytoje teritorijoje, tačiau šiuo metu milijardieriaus bendrovė neigia spėliones apie duomenų centro statybą – oficialiai teigiama, esą kompanija ketina „užsiimti miškininkyste ir kita suderinama veikla“.

„Sekimo bendrovė“?

Pasak SVT, „Palantir Technologies“ yra žinoma dėl produktų tiekimo JAV kariuomenei, saugumo tarnyboms ir teisėsaugos institucijoms. Kritikai perspėja, kad jos duomenų apdorojimo sistemos, kuriose dažnai naudojamas dirbtinis intelektas, gali pažeisti privatumą. Tuo tarpu radijo stotis P4 kompaniją tiesiai šviesiai vadina „sekimo bendrove“.

Švedų portalas „8 Sidor“ primena, jog bendradarbiavimas su „Palantir“ sulaukė kritikos ir kitose šalyse. Antai Vokietijos teismas perspėjo, kad šalies policija, naudodama „Palantir“ programinę įrangą, gali pažeisti įstatymus. Teismas teigė, kad tai gali kelti grėsmę žmonių teisei į privatumą.

Be to, Vokietijos kariuomenė atsisakė naudoti „Palantir“ programinę įrangą. Teigiama, jog vokiečiai nenorėjo, kad Amerikos kompanija sužinotų slaptų dalykų apie Vokietiją bei jos karines pajėgas.

Pirkėjo motyvacija

SCA atstovas paaiškino, kad parduotas miškas, „tinkantis poilsiui, medžioklei, slidinėjimui ir žygiams pėsčiomis – mūsų vertinimu, tai taip pat buvo pirkėjo motyvacija“. Tačiau vietos gyventojai šiuo paaiškinimu netiki.

Storsjö kaimo gyventojai apie pirkimą pirmą kartą sužinojo liepą. Pasak SVT, regiono medžiotojų asociacijos gavo pranešimą, kad praras medžioklės teises. Šias teises pagal vietos įstatymus suteikia žemės savininkas, kuris iki šiol buvo SCA.

Švedijos televizijos stotis susisiekė tiesiogiai su bendrove, norėdama paklausti, ką pirkėjas planuoja daryti su naujai įsigytu turtu. Atsakymas buvo atsiųstas el. paštu: „Naujasis savininkas ketina ilgą laiką valdyti miškingą turtą, labai gerbdamas gamtą ir švediškas tradicijas, susijusias su miškais ir žeme, įskaitant svarbų slidinėjimo ir medžioklės vaidmenį regione. [...] Mūsų tikslas – valdyti šią unikalią teritoriją taikant tvarią miškininkystės praktiką, gerbiant florą ir fauną. Spėlionės apie duomenų centrą šioje teritorijoje yra visiškai nepagrįstos“, – švedų televizija cituoja pirkėjo pareiškimą.

Linus Larsson, „Dagens Nyheter“ technologijų redaktorius, mano, kad mažai tikėtina, jog ši teritorija bus naudojama duomenų centrui: „Jiems reikia milžiniško kiekio elektros ir vandens. Tai rodo, kad čia tikrai nebus statomas duomenų centras...“

Gyventojų nerimas

Tačiau, kaip praneša kanalas TV4, tai menkai nuramina gyventojus. Dėl amerikiečių technologijų milijardieriaus pirkinio kyla nerimas. Kai radijo stotis pasiteiravo minėto kaimo gyventojų, beveik niekas nebuvo „teigiamai nusiteikęs dėl šio paslaptingo sandorio“.

Storsjö Kapell kaimo asociacijos pirmininkas Bo-Göranas Lundas „TV4“ sakė: „Jei kas nors turi tiek daug pinigų ir galios ir gauna visą šią žemę, tai, žinoma, jis kažkaip įgyja įtakos. Tada tereikia klausti, kam jis nori ją panaudoti.“

„Mums daug kas nesakoma. Daug tylos, todėl daug ko nežinome. Yra daug klaustukų“, – sako Ulfas Näslundas, Storsjö kaimo asociacijos narys. – „Vasarą ten veda daug takų. Žiemą turime sniego motociklų trasas, žvejybos zonas ir medžiojame briedžius. Dabar medžiotojų komandos gavo laiškus, kuriuose pranešama, kad medžioklė baigta...“

Parengė Ričardas Čekutis