Patikino: kursas ir ambicijos nesikeičia – užsimerkę sudainavo seną dainelę

Seimo Ateities komitetas surengė diskusiją apie Europos žaliąjį kursą. Joje dalyvavo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir du ministrai: aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Tad kažko pozityvesnio šalies žemės ūkiui ir agroverslui tikėtis ir nebuvo galima.

Kaip žinia, žaliojo kurso tikslas – iki 2050-ųjų užtikrinti neutralumą klimatui, užmojui pasiekti numatomas milžiniškas pokyčių kompleksas. Tačiau geopolitinės krizės skatina susimąstyti dėl žaliųjų ambicijų ir gyvenimo realijų suderinamumo. Diskusijose svarstoma, ar nereikėtų strategijai skelbti moratoriumo, ar žalieji užmojai nemažins mūsų ekonomikos konkurencingumo, ar plėsdami saugomas teritorijas, nepaversime Lietuvos rezervatu (iškyla keblumų ir didinant krašto saugumą – sudėtinga rasti vietos steigiamam trečiam kariniam poligonui, kuriam reikalinga 50 kv. km ploto teritorija)? Pagaliau, ar tai, kad ES taksonomijos reglamentu tvariomis pripažintos investicijos į gamtinių dujų infrastruktūrą bei atominės energetikos vystymą, savaime nėra ženklas, kad nuo žaliųjų užmojų yra atsitraukiama?

Diskusijoje Seimo komitete visos abejonės dėl žaliojo kurso ambicijų kategoriškai atmetamos. Žinutė labai aiški: jokių atsitraukimo ženklų nėra ir negali būti. Ėjimą žaliąja kryptimi reikia ne lėtinti, o priešingai – spartinti.

Pasak aplinkos ministro S. Gentvilo, laimės tie, kurie anksčiau atsiriš nuo iškastinio kuro (jis neišvengiamai ir toliau brangs), perėjimas prie žaliosios ekonomikos – pragmatiškas ekonomikos pokytis, o laikas pokyčiams niekada nebus patogus. Energetikos ministras D. Kreivys primena ekonominę logiką – kuo daugiau gaminsime patys, tuo pigesnė bus elektra. O technologijos kiekvieną penkmetį tobulėja kartais. Atsinaujinanti energetika – naujas ekonomikos variklis, judėdami ta kryptimi, galime užsiimti geras startines pozicijas bei pelnyti keleriopą naudą.

Judėjimo spartos žaliąja kryptimi neketina lėtinti nei Aplinkos, nei Energetikos ministerijos. Šią savaitę į Seimą atnešamas vadinamasis atsinaujinančios energetikos proveržio paketas (jame yra ir žemdirbių bendruomenės nerimą sukėlęs siūlymas  plėtoti „veidrodėlių“ projektus dirbamoje žemėje). Priėmus įstatymų pakeitimus, pasak D. Kreivio, kitas iššūkis – kaip suvaldyti situaciją, sukurti taisykles, kurios skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą išvengiant spekuliacijos.

Europos komisaras V. Sinkevičius patikina: žaliasis kursas veikia kaip pozityvus katalizatorius, yra aiškus signalas rinkoms, investuotojams, kad valstybė yra stabili, žinanti kryptį ir nuosekliai ja judanti. Galiausiai pastangos leis sumažinti sąnaudas ir priklausomybę nuo energetikos išteklių iš trečiųjų šalių. Gamtinių dujų ir atominės energetikos įtraukimas į Taksonomijos reglamentą nereiškia atsitraukimo nuo ilgalaikių tikslų. Buvo nubrėžta linija, kad iki 2045 metų ES turės visiškai atsisakyti gamtinių dujų, numatytas jų vartojimo mažinimo scenarijus. Rusijos pradėtas karas keičia scenarijų, ir tai tampa šalį agresorę vis labiau smaugiančia kilpa.

Politikas akcentuoja kelis dalykus. Jo žodžiais, žaliasis kursas nėra ta sidabrinė kulka, kuri sprendžia problemas trumpalaikėje perspektyvoje. Nutarus jau šiemet atsisakyti dviejų trečdalių rusiškų dujų importo, dabar esminis dalykas yra diversifikacija. Apie pusę importuojamo dujų kiekio ES turėtų pasiekti iš JAV ir Kataro, taip pat dairomasi į kitas rinkas – Alžyrą, Azerbaidžaną, Norvegiją.

„Ilgalaikis žaliasis kursas ir jo ambicija nesikeičia. Reikėtų ne stabdyti, o viską spartinti, nes atsinaujinanti energetika leidžia mums užtikrinti energetinį nepriklausomumą, gaminti patiems ir tiekti vartotojams. Iki 2030 metų numatyta pasiekti 40 proc. iš atsinaujinančios energetikos, o iki 2050 metų – visiškai dekarbonizuoti ES ekonomiką“, – teigė eurokomisaras, pažymėdamas energijos efektyvumo svarbą, nes „tvariausia, švariausia ta energijos rūšis, kurios nesuvartojame“.

Susidarė toks įspūdis, jog V. Sinkevičius nieko nėra girdėjęs nei apie karą Ukrainoje, nei apie pasauliui gresiančią maisto krizę. O S. Gentvilas jau seniai nebestebina šalies ūkiškos bendruomenės.

ŪP informacija