Paukščių gripui plintant Europoje, VMVT ragina saugoti paukščius ir atsakingai laikytis biosaugos reikalavimų

Danijoje š. m. spalio 24 d. pranešta apie įtariamą paukščių gripą ūkyje, kuriame buvo auginami mėsai skirti kalakutai. Spalio 25 d. laboratoriniais tyrimais patvirtintas H5N1 virusas. Ūkis dėl viruso sukeltos ligos neteko 600 paukščių, o likusieji (26,4 tūkst.) buvo nugaišinti. Siekiant sustabdyti ligos plitimą, aplink užkrėstą ūkį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, taikomi gyvūnų judėjimo ribojimai ir kitos ligos kontrolės priemonės. 

Paukščių gripo protrūkiai fiksuojami ir kitose Europos šalyse: nuo spalio 19 d. Olandijoje viruso sukelta liga nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma 44 tūkst. paukščių, Vokietijoje – dvejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma 1,2 tūkst. paukščių, o Danijoje – trijuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma 67 tūkst. paukščių. Iš šių atvejų akivaizdu, kad virusas toliau plinta Europoje, o ligos grėsmė paukštininkystės ūkiams yra didelė. 

„Paukščių gripo protrūkiai rudenį nėra netikėti. Virusas gali būti perduodamas ne tik per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais laukiniais paukščiais, bet ir per jų išmatomis užterštą aplinką, vandenį, lesalus, avalynę ar inventorių. Todėl labai svarbu ne tik formaliai laikytis biosaugos reikalavimų, bet ir įvertinti, ar kasdienėje ūkio veikloje nėra spragų, per kurias virusas galėtų patekti į paukščių laikymo vietas. Net ir tada, kai Lietuvoje naujų protrūkių nenustatoma, prevencijos priemonės išlieka būtinos: nepamirškime pamokų iš netolimos praeities, kuomet paukščių gripas šaltuoju metų laikotarpiu buvo nustatytas Lietuvos paukštininkystės ūkiuose ir sukėlė labai didelius nuostolius“, – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai akcentuoja, kad biologinio saugumo reikalavimų laikymasis aktualus tiek dideliems komerciniams paukštynams, tiek ir nedideliems ūkiams, kuriuose paukščiai auginami savoms reikmėms. 

Pirmiausia svarbu užtikrinti, kad naminiai paukščiai nekontaktuotų su laukiniais paukščiais, o lesalai ir vanduo būtų apsaugoti nuo galimos taršos, taip pat būtina riboti pašalinių asmenų patekimą į paukščių laikymo vietas, naudoti tam skirtą darbo avalynę ir aprangą, reguliariai valyti bei dezinfekuoti inventorių – šios kasdienės priemonės padeda sumažinti tikimybę, kad virusas pateks į ūkį. 

Be to, paukščių laikytojai turėtų atidžiai stebėti laikomų paukščių sveikatos būklę: sumažėjus lesalo ar vandens suvartojimui, pakitus paukščių elgesiui, atsiradus kitiems neįprastiems požymiams, taip pat staiga padidėjus gaištamumui, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba informuoti VMVT. 

Pastarųjų dienų paukščių gripo protrūkiai Europos šalyse primena, kad epidemiologinė situacija gali pasikeisti labai greitai, todėl „atsipalaiduoti“ negalima net ir tuo laikotarpiu, kai naujų ligos atvejų Lietuvoje nenustatoma. VMVT ragina paukščių laikytojus dar kartą įvertinti ūkiuose taikomas biosaugos priemones ir įsitikinti, kad jų nuosekliai laikomasi kasdien. Laiku pašalintos biosaugos spragos gali padėti apsaugoti laikomus paukščius ir išvengti su ligos protrūkiais susijusių nuostolių. 

VMVT informacija