Pavasarėjant pasėliai nuteikia optimistiškai

Ruošiasi pavasariui

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad šiais metais ūkininkai žieminėms kultūroms skyrė 1 228 600 ha. Didžiausią plotą užima žieminiai kviečiai – 765 800 ha, o žieminiai rapsai – 331 900 ha. Vertinant pagal pasėlius, šiemetis derlius turėtų būti neblogas. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, apžvelgdamas pasėlių būklę jų krašte „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad kol kas „Dievas į ūkininkus yra atsisukęs veidu“. „Negirdėjau, kad šiemečiai orai būtų kažką labai nuskriaudę. Šiuo metu žemdirbiai įnikę į mokslus, labai intensyviai mokosi, tačiau kartu ir entuziastingai ruošiasi pavasariui.

Planuoja darbus, sėklų turi, trąšų – taip pat“, – optimistinę gaidą išsakė Z. Aleksandravičius.

Kauno r. žieminiai pasėliai taip pat atrodo gerai. „Nebuvo jokių kataklizmų, tai, duok Dieve, kad viskas taip būtų ir toliau. Bet kas žino – gal dar pavasaris kokių fokusų iškrės? Šiuo metu situacija stabili“, – ŪP paminėjo šio rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Apie orų pokyčius, keliančius stresą augalams, kalbėjęs LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas pažymėjo, kad kai kuriuose šio krašto pasėliuose yra išplikusių, tuščių vietų. „Manau, kad šiais metais neariamosios žemdirbystės atstovai turės argumentų, kodėl jų pasėliai peržiemojo gerai, nes nejudinta dirva turi daugiau privalumų – ji tvirtesnė, išsaugojusi drėgmę. Todėl augalai mažiau bijo šalčių“, – akcentavo S. Jundulas.

Naudinga veikla

Pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas rodo, kad mūsų šalyje populiarėja neariamoji žemės dirbimo technologija. Šią kryptį pasirinkę patyrę ūkininkai ŪP teigė, kad ši jų veikla yra naudinga ir ūkiams, ir dirvožemiui. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) vadovas Tautvydas Beinoras ŪP aiškino, kad sausio mėnesį pasėliai visoje Lietuvoje atrodė gražiai. Tačiau vasario mėnesį, kai prasidėjo tikra žiema, durpžemiuose, kur buvo labiau sujudinta dirva, kur buvo naudojama ne tiesioginės sėjos žemės dirbimo technologija, žieminiams kviečiams ir rapsams šaltis pakenkė. Šį mėnesį, kai šilumą keitė šaltukas, rapsai ir vėl nukentėjo. „Aš pritarčiau nuomonei, kad jeigu dirvos paviršius prieš sėją buvo daugiau judintas ir giliau dirbtas, tai rapsai tuose laukuose atrodo prasčiau. Tuose pasėliuose tikrai pažeidimų bus“, – teigė T. Beinoras.

Jis minėjo, kad žemdirbiai, taikantys neariamąją technologiją, tokią žiemą, kaip šiemet, turėtų džiaugtis geresniais žieminių kultūrų peržiemojimo rezultatais. „Tačiau tie žmonės, kurie žengia pirmuosius žingsnius – pabando tiesioginę sėją arba neariamąją technologiją, arba atsisako maksimalaus žemės dirbimo, turi suprasti, jog šioms technologijoms reikia laiko, kad dirvožemiai taptų geri, o šaltos ar šiltos žiemos neturėtų įtakos augalams. Esant ekstremalioms sąlygoms, kai augalai bus be sniego dangos, jie iššals. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jei ūkininkai eis ta kryptimi, dirvožemyje kels organinę anglį ir humusą, jame augalai bus daug atsparesni ir sausroms, ir liūtims, ir šalčiams. Prie to prisitaikyti galima“, – teigė ŪP pašnekovas.

Pasėlių būklė nebloga

Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) Varėnos r. skyriaus pirmininkė Rūta Česnulevičienė pastebėjo, kad kai kuriuose jų rajono ūkiuose rapsai – liūdni, o žieminiai kviečiai geltonuoja. „Tai – ne lietuviškos veislės. Mūsų klimato zonoje labai svarbi kviečių savybė – jų gebėjimas peržiemoti. Ūkiuose, kuriuose buvo pasirinkta auginti produktyvesnių veislių kviečius, tinkančius šiltesniems regionams, žieminiai kviečiai gali būti pašalę. Gamta yra gamta“, – ŪP aiškino R. Česnulevičienė.

LAS Šilalės r. skyriaus pirmininkas Algimantas Olendra kalbėjo, kad žiemkenčiai prieš porą savaičių labai gražiai atrodė Tauragės ir Šilalės r. „Šiuo metu didelių temperatūros kontrastų nėra, todėl reikia tikėti, kad viskas bus gerai“, – vylėsi A. Olendra.

Nebloga žieminių pasėlių būkle Šilutės r. pasidžiaugė LAS Šilutės r. skyriaus pirmininkas Leonas Anskaitis. „Rudenį buvau aplėkęs Plungės, Kretingos, Šilutės ir Tauragės rajonus. Tuo metu, kai Vidurio Lietuvoje žieminių kviečių pasėlius buvo užpuolusi miltligė, septoriozė, Žemaitija šios bėdos neturėjo. Aišku, mūsų rajone, kaip ir visur, yra ir žalesnių, ir gelsvesnių pasėlių plotų. Tai priklauso nuo ūkininkų – kas, ko ir kiek atidavė augalams rudenį. Rapsų pasėlius konkrečiai bus galima įvertinti po 15 dienų“, – kalbėjo L. Anskaitis.

Lemia daug veiksnių

Ūkininkas ir buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Aušrys Macijauskas informavo, kad šiemetė pasėlių būklė kol kas yra gera. „Šią savaitę gali įvykti kokių nors augalų pažeidimų, nes iškrito kritulių, oro temperatūra buvo žema. Tačiau tai didesnių nuostolių neturėtų padaryti. Bet dar visko gali būti. Dabar – kritinis momentas. Dažniausiai pasėliai būna labiausiai pažeidžiami kovo mėnesį. Tačiau tai priklauso nuo to, kaip augalai yra pasiruošę iš rudens – ar pakankamai išsivystęs jų šaknynas, ar augalai gavo pakankamai maisto medžiagų ir t. t. Peržiemojimą lemia daug veiksnių“, – ŪP teigė A. Macijauskas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ŪP aiškino, kad jų tarnybos specialistai į laukus suplanavę išvažiuoti kitą savaitę. „Kai orai leis, vyksime į ūkininkų laukus ir vertinsime žieminių rapsų, žieminių kviečių būklę. Visa tai bus atlikta 40 skirtingų rajonų. Informacija bus pateikta iš 160 skirtingų žieminių rapsų ir kviečių pasėlių, kurie pasirenkami atsitiktine tvarka, todėl gauta informacija atspindės realią situaciją. Duomenis turėsime ir jais galėsime pasidalyti pirmąją balandžio savaitę“, – teigė G. Masliukovienė.

Pasak augalininkystės specialistės, paskutiniai šaltukai pasėliuose galėjo pakeisti situaciją, nes rapsai yra sušalę, todėl sunku įvertinti, koks yra jų gyvybingumas, be to, yra nelabai džiuginančių vaizdų. „Tačiau gal taip tik vizualiai atrodo, gal viskas bus gerai“,– vylėsi G. Masliukovienė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.