Pavasaris – ne už kalnų: kaip tikslingas agrotechnologijų naudojimas padeda sutaupyti ir auginti pelną

Pasak žemės ūkio specialistų, siekiant konkurencingai dirbti ir užsidirbti, žemės ūkyje nebepakanka vien tradicinių sprendimų – sėti, auginti ir pjauti. Norint net ir besikeičiančio klimato sąlygomis išlaikyti gausų derlių, reikalingos investicijos, kurios pasiektų žemę ir pasėlius.

„Ūkininkai nuolat klausia: kaip pakelti dirvos našumą ar jį išlaikyti? Staigių sprendimų nėra: žemė, kaip bebūtų, yra įsavinama per laiką, o į naudmenas ją paversti galima jai įgavus maksimalų derlingumą. Tam gali būti reikalingi įvairiausi sprendimai: nuo produktų su organiniu ir mineraliniu azotu, siera, mikro, makro elementais, taip pat papildyti dirvožemį organika ar mikroorganizmais, auginti tarpinius pasėlius, iki kompleksinių trąšų. Tačiau derinant kelis agrotechnologijų variantus, ilgainiui galima pasiekti gerų rezultatų ir stabilizuoti dirvožemio derlingumą. Esant didžiulei agrotechnologinių produktų pasiūlai, labai svarbu augalų auginimo technologijose juos tinkamai optimizuoti“, – teigia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Ką rinktis ir kodėl svarbu viską padaryti laiku?

Ribotas ūkininkavimo plotas ir besikeičiančios klimato sąlygos – vieni didžiausių iššūkių, kurie vis labiau veiks ateities ūkininkavimą. Anot G. Pšibišauskienės, esminiai agrotechnologijų sprendimai bus reikalingi visuomet: tai – mineralinės ir organinės trąšos, pesticidai ir mikroelementai.

Žemės ūkio ekspertės teigimu, didžiausia ir svarbiausia grupė po jų – biostimuliatoriai, kuriuos reikėtų rinktis pagal konkrečius poreikius ir dirvos ypatybes.

„Tačiau svarbiausia – laiku išsiaiškinti ir susidaryti planą, kokie sprendimai gali būti naudingi konkrečiam ūkiui. Šiuo metu dar nežinome – tik spėjame, kad ir šį pavasarį dalyje pasėlių bus reikalingi biostimuliatoriai. Storas sniego sluoksnis, lyjant ant įšalusių paviršių susidaręs ledas gali iš dalies neigiamai paveikti pasėlius, todėl biostimuliatoriai bus viena iš pasėlių imuniteto atstatymo priemonių“, – sako specialistė.

Kaip paaiškina G. Pšibišauskienė, Lietuvoje gamta natūraliai yra labai kontrastinga: net ir tame pačiame rajone, skirtingose vietovėse, jei yra sniego, jo yra nevienodai. „Jei yra šalčio – žemė, vėlgi, gali būti įšalusi skirtingai. Tad vieningos agrotechnologijos, tinkamos visiems, deja, turėti neįmanoma. Jos yra ir turi būti pasirinktos pagal tai, kokie veiksniai veikia konkrečioje vietovėje: galbūt reikalingos investicijos norint pakelti pasėlius, o gal naudoti biostimuliatorius, kad išvengtume buvusio streso. Vieno recepto nėra, bet ūkininkas, žinodamas savo ūkio specifiką ir pasikliaudamas specialistų pagalba, gali atrasti jam tinkamiausius sprendimus.“

Ji taip pat pažymi: ūkininkai dažnai įvairiose situacijose bando išsiversti savarankiškai, vengia agrotechnologinių sprendimų norėdami sutaupyti. Ekspertė pastebi ir tai, kad ūkininkai į specialistus neretai kreipiasi tik kraštutiniais atvejais ir kartais per vėlai, nes pavasarį kiekviena pavėluota diena turi neigiamą poveikį augalų derliaus potencialui.

„Kiekvienas ūkininkas geriausiai pažįsta savo ūkio laukus ir juose auginamus pasėlius. Vis dėlto, specialistų pagalba gali būti naudinga ieškant sprendimų, kaip padidinti žemės našumą, didinti ūkio pajamingumą ar išspręsti kitus klausimus. Be to, patarėjai iš išorės gali patarti, kaip tikslingiau kontroliuoti investicijas, žemei ir gamtai palankesniais būdais siekiant kuo didesnio derliaus“, – sako G. Pšibišauskienė.

Ūkininkai – ekonomistai

Agrotechnologijų naudojimas ilgainiui taps svarbia sėkmingai dirbančio ūkio dalimi: tuo įsitikinęs Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, ūkininkams vis labiau bus reikalingi gebėjimai planuoti ne tik sėjos, bet ir derliaus priežiūros investicijas.

„Ūkininkai jau supranta, kad jie yra ne tiesiog ūkininkai, o verslininkai. Tad ir pagrindinis verslininko dalykas yra ne pasigirti prieš kaimyną, kad tavo pasėliai geresni, bet kurti kuo didesnę naudą iš to hektaro, kurį užauginsi ir susibalansuoti sąnaudas. Kuo toliau, tuo labiau ūkininkai turės tapti ekonomistais ir gebėti susiskaičiuoti reikalingas sąnaudas pelnui pasiekti“, – teigia R. Juknevičius.

Ūkininkų sąjungos pirmininkas tvirtina: tokie pokyčiai – neišvengiami. „Kad galėtume tai sėkmingai padaryti, reikės pereiti prie algoritmų ir skaičiavimų. Todėl žemės ūkis toliau eis skaitmenizacijos keliu, kaups labai daug duomenų, kad būtų galima priimti optimaliausius sprendimus ir dar tiksliau apskaičiuoti agrotechnologijų poreikį.“

„Linas Agro“ informacija