Pavojinga tendencija: per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių

Po 2014 m. dar spartesnis paukščių nykimas

2000–2025 m. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indekso (AKPPI) duomenys rodo, kad šiandien šių paukščių gausa Lietuvoje sudaro vos 46,7 proc. 2000 m. lygio. Kitaip tariant, per šį laikotarpį populiacijos kasmet vidutiniškai mažėjo po 2,7 proc. per metus.

„Mūsų analizė parodė aiškų ir statistiškai reikšmingą lūžio tašką 2014 metais, būtent nuo tada agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų mažėjimas tapo dar spartesnis. Jei iki tol stebėjome nuoseklų, bet lėtesnį nuosmukį, tai 2014–2025 m. laikotarpiu situacija ženkliai pablogėjo: per šiuos dvylika metų populiacijų gausa sumažėjo daugiau nei 40 proc., o vidutinis metinis mažėjimo tempas išaugo iki 4,2 proc. Tai rodo ne tik gilėjančią problemą, bet ir tai, kad agrarinio kraštovaizdžio pokyčiai daro vis stipresnį neigiamą poveikį paukščiams“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologas Gintaras Riauba.

Mažėjančios populiacijos: kurios rūšys patiria didžiausią spaudimą?

Tyrimo metu analizuoti 14 indikatorinių paukščių rūšių (baltasis gandras, griežlė, pempė, dirvinis vieversys, šelmeninė kregždė, pievinis kalviukas, geltonoji kielė, kiauliukė, rudoji devynbalsė, paprastoji medšarkė, varnėnas, karklažvirblis, dagilis, geltonoji starta) populiacijų pokyčiai 2000–2025 m. laikotarpiu. Duomenys atskleidžia, kad dalis net ir įprastų rūšių sparčiai nyksta:

• Griežlė (Crex crex) – per 25 metus jos populiacija sumenko net 92,5 proc., šiuo metu tesiekdama 7,5 proc. 2000 m. lygio. O nuo 2014 m. mažėjimas tapo reikšmingas ir siekė net apie 11,3 % per metus. Ši rūšis peri atvirame agrariniame kraštovaizdyje: pievose, ganyklose ir drėgnose vietose, kur lizdus suka ant žemės. Pagrindinės nykimo priežastys siejamos su ankstyvu šienavimu, pievų naikinimu, melioracija, netinkamomis ūkininkavimo praktikomis bei intensyvėjančiu ir vis labiau chemizuotu žemės ūkiu.
• Pempė (Vanellus vanellus) – per 25 metus populiacija sumažėjo 77,2 proc., šiuo metu teliko 22,8 proc.,o nuo 2014  m. nykimas tapo statistiškai reikšmingas – apie 4,4 % per metus. Pempės peri atvirame kraštovaizdyje: pievose, ariamosiose žemėse ar pelkėse šalia vandens, lizdai žemėje. Pagrindinės nykimo priežastys siejamos su žemės ūkio intensyvinimu, dirvų sausinimu, kultūrinimu ir pavasariniais žemės darbais.
• Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica) – per 25 metus populiacija sumažėjo 63,2 proc., o nuo 2014 m. mažėjimas tapo spartesnis (~4,4 % per metus) – mažėjimo tendencija pastaraisiais metais stiprėja. Šie paukščiai veisiasi pusiau atvirame agrariniame kraštovaizdyje, dažniausiai pastatuose su gyvulininkystei skirtais ūkiniais pastatais. Pagrindinės nykimo priežastys: užsandarinami pastatai, mažėjančios vabzdžių populiacijos dėl intensyvaus pesticidų naudojimo ir gyvulininkystė sūkių skaičiaus mažėjimo.
• Pievinis kalviukas (Anthus pratensis) – per 25 metus populiacija sumažėjo 77,1 proc., o nuo 2014 m. mažėjimas tapo dar spartesnis (~7,85 % per metus). Veisiasi pusiau atvirame ir atvirame agrariniame kraštovaizdyje: pievose, sausinimo grioviuose, retai aukštapelkėse; lizdai – duobutės žemėje po žolių kupsteliu. Svarbiausi nykimo veiksniai: pievų suarimas, drėgnų buveinių mažėjimas, gyvulininkystės ūkių skaičiaus mažėjimas.
•  Varnėnas (Sturnus vulgaris) – per 25 metus populiacija sumažėjo 74,5 proc. Populiacija ilgą laiką mažėja vidutiniu tempu (~5–6,6 % per metus), pastaraisiais metais mažėjimas stiprėja. Varnėno veisimosi buveinės – pusiau atviras ir atviras agrarinis kraštovaizdis su pievomis, kaimiškos gyvenvietės ir inkilai. Lizdus suka inkiluose arba natūraliose uoksuose. Pagrindinės nykimo priežastys: žemės ūkio intensyvinimas, pievų bendro ploto ir sklaidos mozaikiškumo ir lauke laikomų gyvulių skaičiaus sumažėjimas.

AKPPI stebėsenos ataskaitą rasite čia

Paukščių nykimo priežastys susijusios su intensyvėjančiu žemės ūkiu

Paukščių nykimo priežastys Lietuvoje iš esmės sutampa su visoje Europoje stebimomis tendencijomis. Pagrindiniai veiksniai yra šie:

• mažėjantys pievų plotai ir jų pavertimas ariamomis žemėmis;
• intensyvus pesticidų ir trąšų naudojimas, dėl kurio nyksta vabzdžiai – svarbiausias daugelio paukščių maisto šaltinis;
• per anksti vykdomas šienavimas, naikinantis lizdus ir jauniklius;
• melioracija, dėl kurios nyksta drėgnos buveinės;
• klimato kaita, keičianti drėgmės ir temperatūros režimus bei sukelianti sausras ar potvynius;
• paukščiams svarbių kraštovaizdžio elementų nykimas.

Lietuvos ornitologų draugijos specialistai pabrėžia, kad šios tendencijos rodo būtinybę peržiūrėti žemės ūkio politiką ir skatinti gamtai palankesnes ūkininkavimo praktikas.
Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksas (AKPPI) yra oficialus biologinės įvairovės būklės rodiklis žemės ūkio teritorijose. Lietuvos ornitologų draugija įprastų paukščių gausos stebėseną Lietuvoje vykdo nuo 1994 m. Šiuo metu paukščių apskaitas 121 tyrimo vietovėje mūsų šalyje vykdo 61 paukščių stebėtojas.

AKPPI reikšmės kasmet teikiamos ES institucijoms – Eurostat, EBPO ir Europos Komisijai – ir yra naudojamos vertinant Bendrosios žemės ūkio politikos poveikį gamtai.

Lietuvos ornitologų draugijos informacija