Pavojingas kokteilis gali susprogdinti ekonomiką

Blogai, kad pigu?

Kokių tik argumentų valdantieji netraukė iš rankovių, teisindami kosminį SND apmokestinimą, – tai esą padaryta dėl taršos, paskui buvo ištraukta Rusijos korta, galop jis buvo pavadintas klaida – esą niekas nepastebėjo, kad toks šokiruojantis akcizo dydis atsirado įstatymo projekte.

Ne mažiau įdomi ir SND akcizo nuleidimo ant žemės istorija. Buvo pristatoma, kad jis stipriai mažinamas, nors pernai jis buvo nulinis, it triušiai iš kepurės traukiami įvairūs akcizo dydžiai: Vyriausybė siūlė 41 Eur/t, o SND tarifo mažinimui labiausiai priešinęsis aplinkos ministras Simonas Gentvilas – 71 Eur/t. Visgi Seimas nubalsavo, kad SND būtų apmokestintos kaip ir šildymui naudojamos gamtinės dujos – 13 Eur/t.

Pasak ekspertų, SND yra vienas iš švariausių iškastinių kurų. Gaminant vieną kilovatvalandę energijos SND ir gamtinėmis dujomis, teršalų emisijos labai panašios. Be to, SND yra naftos perdirbimo šalutinis produktas, kurį gamina ir Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo įmonė. Tad kodėl taip norima atgrasyti nuo SND naudojimo?

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos (EDPK) narys Valius Ąžuolas teigė susidaręs įspūdį, kad SND blogos vien dėl to, kad jos pigios. Valdantiesiems būtų geriau, jei visi vartotų brangias gamtines dujas bei elektrą ir užtikrintų sotų šio sektoriaus dalyvių gyvenimą.

„Įsiklausius į aplinkos ministro argumentus, esą, kokie blogi žmonės ir verslai, kad jie atsisako vartoti gamtines dujas ir persiorientuoja į suskystintas naftos dujas, nes jos pigios, susidaro įspūdis, jog akcizas įvestas ne dėl taršos.

Panašu, kad orientuojamasi į tai, jog daugiau pirktume brangių gamtinių dujų iš „Independence“ laivo“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė parlamentaras. Jis teigė įžvelgiantis apsimestinį aplinkos ministro rūpestį tarša. V. Ąžuolas priminė, kad praeitos Seimo kadencijos metu buvo priimtas automobilių taršos mokestis ir įsipareigota dalį šio surenkamo mokesčio skirti miškui sodinti. „Vyriausybė turėjo parengti tvarką, kaip Valstybinė miškų urėdija gaus valstybinės žemės, įsigis sodinukų ir pasodins naują mišką. Ministras daugiau kaip trejus metus tai vilkina ir neparengia tokios tvarkos. Tai ar čia ne melas, kad norime mažinti taršą? Sako viena, o daro kita, ir tai jau nebestebina“, – išvadą padarė Seimo narys.

Kapituliavo po „traktorių maršo“

Parlamentaras Artūras Skardžius antrino, kad čia galima įžvelgti konkurenciją, nes gamtinių dujų vartojimas nuolat mažėja, o laivą reikia išlaikyti. „Kaip žinia, terminalo kaštai jau yra sudėlioti ateičiai, paimtos paskolos dujų kainai mažinti ir laivui pirkti – tai yra paimta 300 mln. Eur paskolų, kurių grąžinimas ir palūkanos išdėliotos iki 2044 m.“, – ŪP aiškino Seimo Audito komiteto (AK) narys.

Gamtinių dujų tiekėjas Lietuvoje yra bendrovė „Ignitis“, kuriai priekaištaujama, kad ji prisiperka dujų itin aukštomis kainomis ir išrašytomis didžiulėmis sąskaitomis atbaido vartotojus. Dažnas nesupranta, kodėl gamtinių dujų biržoje kainos žemos, o Lietuvoje šios dujos išbrangsta. Vartotojai tuština kišenes, o „Ignitis“ dar gauna milijonines kompensacijas iš biudžeto.

„Ką daro „Ignitis“? Užperka labai brangiai dujų į priekį ir baudžia visus jų vartotojus didžiulėmis kainomis“, – pernykšte situacija piktinosi V. Ąžuolas.

A. Skardžius teigė, kad dėl nepaprastai sukeltų gamtinių dujų kainos žmonės pasirinko suskystintas naftos dujos, kurios yra šalutinis naftos perdirbimo produktas, atsirandantis naftos perdirbimo proceso metu. Ūkininkai ir verslas ieškojo alternatyvų, kaip pagaminti konkurencingą produktą. „Matau nesąžiningą ir nepamatuotą žaidimą. Kai įvedė tokį aukštą SND akcizą, nebuvo jokio skaičiavimo, modeliavimo ir prognozavimo, koks bus efektas, ar pramonės neištiks krizė. Buvo pasielgta drastiškai, vaikiškai ar net, sakyčiau, komjaunuoliškai. O kai Gedimino prospektą užplūdo traktoriai, valdantiesiems beliko kapituliuoti“, – konstatavo parlamentaras.

Gamtinių dujų kainų stebuklai

Pernai spalį AK buvo pristatyti ir nagrinėti 2022 m. ir 2023-iųjų pirmo pusmečio AB „Ignitis grupė“ veiklos rezultatai bei gamtinių dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainų buitiniams vartotojams dydžiai. Po posėdžio šio komiteto narys A. Skardžius Seime konstatavo, kad gyvename paradoksų šalyje, kur energetinis skurdas vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o privatūs juridiniai asmenys pelnosi. Jis kalbėjo, kad gamtines dujas perkanti UAB „Ignitis“, vienintelė dujų tiekėja Lietuvos žmonėms, sugalvojo užsisakyti dujų už itin didelę kainą – 125 Eur už MWh arba 1,3 Eur už 1 kub. m, kai dujų kaina biržoje 2023-iųjų birželio mėn. buvo tik 23 ct.

„Visi Europoje saugyklas pildosi dujas pirkdami vasarą, o naudoja žiemą. Galima buvo nupirkti dujų antram pusmečiui, kitų metų pirmam pusmečiui po 23 ar 25 ct. Su pridėtinėmis išlaidomis – infrastruktūros, pridėtinės vertės mokesčio – būtume mokėję po 45–50 ct. Tačiau antrą pusmetį mokėsime po 87 ct, taip pat dar 63 ct kompensuos iš biudžeto. Už pirmą 2023 m. pusmetį buvo išleista 90 mln. Eur kompensacijoms, tiek susišlavė UAB „Ignitis“, už antrą pusmetį – 54 mln. Eur, taigi iš viso reikės 144 mln. Eur tiekimo kainos daliai kompensuoti. Kodėl ši bendrovė nekompensuoja iš savo pelno? Kodėl leidžiama manipuliuoti ir plėšikauti?“ – tąkart Seime akcentavo parlamentaras.

Liberalizacija ar monopolizacija?

Nepaisant to, kad brangios gamtinės dujos ir elektra stumia gyventojus į energetinį skurdą, aplinkos ministras primygtinai ragina gyventojus pertvarkyti elektros instaliacijos ar dujų sistemas, įsirengti elektrines ar dujines viryklės ir nenaudoti SND. „Nori priversti žmones atsisakyti to, kas jiems pigiau ir geriau, ir pervesti į tai, kas brangiau, kitaip tariant, nuskurdinti gyventojus“, – redakcijai teigė V. Ąžuolas.

Pasak jo, Lietuvos gyventojams paskutines kelnes mauna ne tik brangios gamtinės dujos, bet ir elektros kainos, kurių šuoliai – siaubingi. „Per elektros kainos piko valandas „Ignitis“ užmiršta paleisti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir taip numušti elektros kainas, todėl žmonės priversti brangiai mokėti.

Ar tai nėra panašu į tyčinius veiksmus, kurie naudingi energetikos sektoriui?“ – nepatogų klausimą kėlė EDPK narys. Jo manymu, elektros rinkos liberalizavimas patyrė fiasko, nes šioje rinkoje stinga konkurencijos. „Čia liberalios rinkos, manau, nėra, nes ją valdo trys valstybinės įmonės – latvių, estų ir lietuvių. Ar tai liberalizavimas, jeigu trys monopoliai pasidalijo rinką? Didžioji Lietuvos elektros rinkos dalis tenka „Igničiui“. Jeigu anksčiau elektros tiekimas buvo reguliuojamas valstybės, dabar atrištos rankos – plėšk, kiek nori, ir visi susimokės. Tik visuomeninio tiekimo kainas dar reguliuoja valstybė“, – dėstė V. Ąžuolas.

Apie tai, kad energetikos sektoriuje vyrauja netvarka, kalbėjo ir A. Skardžius. „Kiek bekalbėtume apie laisvą elektros rinką, manau, kad ji yra iš dalies monopolizuota. „Ignitis“ yra iš dalies monopolininkas, nes matome blogą mechanizmą, kai elektra perkama per biržą, todėl turime dirbtinai išpūstas kainas, nors elektrą galima tiekti tiesioginiais sandoriais, pats „Ignitis“ turi gamybos įrenginių“, – pastebėjo parlamentaras.

Elektros energijos sektoriaus staigmenos

A. Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kas atsitiko su elektros perdavimo tinklais: „Beveik metus kovojau su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ ir Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba, kai mūsų turtas – elektros tinklai – buvo išdalyti užsienio kompanijoms, be jokių argumentų, tiesiog pagal principą – kuris pirmesnis, tas gudresnis. Turiu omenyje rezervuotą galią ir išdalytus elektros tinklo pajėgumus. Tai – didžiulis visų mūsų turtas, nes tai yra galimybė gauti elektros energiją ir perduoti pagamintą. Perdavimo linijos kainuoja daugiau nei patys elektros gamybos įrenginiai.“

Seimo narį stebina prieštaringos ministrų kabineto narių iniciatyvos. „Energetikos ministro kuruojamoje srityje išdalyta elektros tinklo galia, o aplinkos ministras ragina atsisakyti SND ir pereiti prie elektros energijos. Bet nėra galimybės jos gauti – kaip pakeisti tas dujas elektros laidu, kuris jau atiduotas užsienio kompanijoms? Išdalyta šimtai megavatų. Šios valdžios dešinė nežino, ką daro kairė?“ – kalbėjo A. Skardžius.

Parlamentaras akcentavo, kad, rezervavus elektros galią, susidaro sunkumų akumuliuojant atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. „Dabar atsiranda patrauklūs projektai, kai galima įsigyti akumuliatorius ir pasaugoti vėjo ir saulės pagamintą elektros energiją, bet vėlgi nėra galimybės prijungti didesnės galios akumuliatorių, reikalingi megavatai. Juos neatsakingai išdalijus, turime riboti generaciją arba elektros energijos akumuliavimą, nes nėra galimybės pasinaudoti tinklais, reikia didžiulių investicijų – milijardų, kad išplėstume elektros tinklą“, – aiškino A. Skardžius.

Staigmenų mūsų energetikos sektoriuje tikrai nestinga – pernai visuomenė buvo priblokšta, kai Valstybės kontrolė nustatė, kad gyventojai ir verslas skirstomųjų tinklų operatoriui (ESO) 2018–2021 m. už elektrą permokėjo 160 mln. Eur, o ESO pažadėjo šias lėšas vartotojams grąžinti per 15 metų...

Stumia bedugnės link

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.