Pavojingos trąšų kainų girnos

Ieškos sprendimų

ES yra priklausoma nuo mineralinių trąšų importo – kasmet importuojama apie 30 proc. azoto trąšų ir didžioji dauguma fosforo bei kalio trąšų žaliavų. Nors ES turi išvystytą azoto trąšų gamybą, dėl aukštų gamtinių dujų kainų Europoje importo dalis pastaraisiais metais dar labiau ūgtelėjo. Fosforo ir kalio trąšų gamybai ES neturi pakankamai gamtinių išteklių, todėl yra beveik visiškai priklausoma nuo užsienio tiekėjų – fosforo trąšų importas dengia daugiau nei 70 proc. ES suvartojamo kiekio, o kalio – apie 90 proc.

Lietuvos pagrindinės trąšų įmonės – Jonavoje veikianti azotinių trąšų gamintoja „Achema“ ir Kėdainių fosfatinių trąšų gamintoja „Lifosa“ – susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir visos kitos ES trąšų gamyklos.

Visgi žemės ūkio ministras K. Mažeika kalba apie galimybes didinti vietos gamintojų pajėgumus ir siekį užtikrinti prieinamas kainas ūkininkams. „Matome, kad Lietuva turi stiprią vietinę trąšų gamintoją „Achemą“, tačiau kartu suprantame ir objektyvius ekonominius iššūkius, su kuriais ji susiduria.

Mūsų tikslas – ieškoti sprendimų, kurie leistų kuo labiau išnaudoti Lietuvoje esančius gamybos pajėgumus ir užtikrintų, kad šalies ūkininkai trąšas galėtų įsigyti konkurencingomis sąlygomis. Tam būtinas dialogas su gamintojais ir kitomis atsakingomis institucijomis“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė žemės ūkio ministras.

Lemia ne vienas veiksnys

„Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė redakcijai pažymėjo, kad trąšų kainas Europos rinkoje lemia ne vienas veiksnys. „Didžiausią įtaką joms daro gamtinių dujų kainos, energijos išteklių rinkų svyravimai, apyvartinių taršos leidimų (ATL) sąnaudos ir bendra situacija pasaulinėje trąšų rinkoje. Todėl trąšų kainų pokyčius sieti su vienu konkrečiu veiksniu būtų netikslu“, – komentavo J. Macelytė. Ji priminė, kad didžioji Europos trąšų gamintojų dalis jau ne vienerius metus dirba ne visu pajėgumu. O esant pakankamai paklausai ir ekonomiškai pagrįstoms rinkos sąlygoms, Europos gamintojai yra pajėgūs užtikrinti stabilų trąšų tiekimą ūkininkams.

„Dėl iššūkių gamtinių dujų ir trąšų rinkose bei augančios apyvartinių taršos leidimų kaštų naštos „Achema“ daliniu pajėgumu dirba nuo 2021-ųjų rudens. Gamyba pilnu pajėgumu yra galima, kai trąšų rinkos kaina padengia pagrindinius gamybos kaštus – gamtinių dujų ir ATL sąnaudas. ATL sąnaudų dydis priklauso nuo kelių veiksnių – gaunamų vadinamųjų nemokamų ATL, gamybos apimties ir ATL rinkos kainos. 2026 m., pagal dabartinę ATL kainą, sumokėtume apie 34 mln. Eur dirbant vienu amoniako agregatu ir 84 mln. Eur dirbant pilnu pajėgumu. Pastaroji suma yra artima visoms fiksuotoms bendrovės sąnaudoms“, – iškalbingus skaičius dėliojo „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė.

Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose dar labiau skatina energijos išteklių, pirmiausia gamtinių dujų ir naftos, kainų augimą. Kadangi gamtinės dujos sudaro didžiausią azoto trąšų gamybos savikainos dalį, jų brangimas tiesiogiai didina ir „Achemos“ gamybos sąnaudas bei daro įtaką trąšų kainoms. J. Macelytė pabrėžė, kad Lietuvos rinka yra integrali Europos trąšų rinkos dalis, taigi trąšų kainas lemia bendra situacija Europos ir pasaulio rinkose.

Geras vaistas – konkurencija

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas įsitikinęs, kad vartotojui geriausias variantas, kai rinkoje yra kuo daugiau pasiūlos. „Taip, Lietuvoje turime azoto gamintoją, bet jeigu tik jos vienos trąšos būtų rinkoje ir nebūtų konkurencijos, ji galėtų manipuliuoti kainomis. Todėl svarbu, kad rinkoje būtų kuo didesnis pasirinkimas, tada, manau, ir mūsų vietos gamintojai galėtų pasiūlyti patraukliausią kainą. Tai įmanoma, kai yra sveika konkurencija. Be to, mes, žemdirbiai, būsime pralaimėtojai. Taip, mums nereikia rusiškų ir baltarusiškų trąšų, bet yra kitų Europos, trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Uzbekistano, Maroko ir kt., gamintojų trąšų“, – samprotavo LŪS vadovas.

Anot jo, populiariausia lietuviška azoto trąša – salietra, kurios kaina gana konkurencinga, todėl ūkininkai ją perka. „O kaina konkurencinga, nes yra kitų gamintojų pasiūla. Bet nelabai įperkame „Lifosos“ fosfatinių trąšų, jie vietoje palieka taršą, bet didžiąją dalį trąšų eksportuoja. Iš tikrųjų problema ta, kad fosforo ir kalio trąšų gamybai neturime gamtinių išteklių. Kad ir vietoje gaminama, žaliavos vis tiek atvežtinės. Tokiu atveju ir kaina kitokia, nes pas mus gamybos procesas brangesnis nei trečiosiose šalyse. Gal tuomet geriau jau imti gatavą produktą iš kitų tiekėjų“, – svarstė G. Špakauskas.

Kainos kandžiojasi

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) pirmininkas Mantas Župerka ŪP teigė, kad žemdirbiai perka vietinių gamintojų trąšas, ir kartu pridūrė, jog jų gal pirktų ir dar daugiau, jeigu būtų palankesnės kainos. „Aišku, mūsų gamintojai žiūri į pasaulines tendencijas ir rinkas, kur trąšų kainos yra gana aukštos. Todėl mūsų ūkininkai kartais renkasi tai, ką gali įpirkti ir kas yra pigiau“, – realijų neslėpė javų augintojas.

Jis ūkininkauja Kėdainių krašte, kur galima išvysti baltus fosfatinių trąšų gamintojos „Lifosos“ gamybinių atliekų – fosfogipso – kalnus. Jie nuolat primena, kad čia pat yra gaminamos trąšos, tačiau didžioji jų dalis yra eksportuojama. M. Župerka pripažino, kad nėra paprasta lengva ranka atverti piniginę „Lifosos“ gaminamai pagrindinei produkcijai – diamonio fosfatui (DAP), nes kaina kandžiojasi.

„DAP tikrai labai kokybiškas, bet kitą kartą kaina būna labai panaši į iš Maroko atvežtų trąšų. Iš Maroko reikia plukdyti, perkrauti, bet kainos panašios. Bet turbūt negalima taip vienareikšmiškai teigti, kad trąšų įmonė bando pasipinigauti, nes žaliavų kainų svyravimai yra neprognozuojami ir tai atitinkamai išbalansuoja trąšų kainas. Matyt, priklauso nuo to, kiek gamintojas užsipirko žaliavų, kokią užsirezervavo kainą ir t. t. Kol aplink yra geopolitinės įtampos, žemės ūkis kenčia, nes neprognozuojamos tapo ir trąšų, ir grūdų kainos“, – apgailestavo KRŪS pirmininkas.

Kėdainiuose veikianti AB „Lifosa“ skelbia, kad kasmet eksportuoja apie 93 proc. produkcijos, kuri parduodama pusšimtyje šalių.

Elgiasi patriotiškai

Jonavos rajono ūkininkų sąjungos (JRŪS) pirmininkas Ričardas Žebrauskas elgiasi patriotiškai – jau daug metų naudoja įvairias „Achemos“ azoto trąšas ir sako neieškantis kitokių variantų, nes, anot jo, tai yra kokybiškos trąšos. Ūkininkas pripažino, kad vietos gamintojo azotinės trąšos galbūt nebūna rinkoje pačios pigiausios, tačiau atvežtos iš trečiųjų šalių nusileidžia kokybe lietuviškoms.

„Nežinau, ką žemės ūkio ministras yra konkrečiai sugalvojęs, bet mintis, kad reikia skatinti vietos gamintojų galimybes, yra gera ir ūkininkams tai, manau, būtų paranku. Bet ir konkurencija tai pačiai „Achemai“ yra sveikas dalykas, kai rinkoje yra daugiau kitų gamintojų, būna geras spyris vietos įmonėms, kad gamintų ir galėtų tiekti trąšas rinkos sąlygomis“, – aiškino redakcijos pašnekovas.

Jis akcentavo dar vieną privalumą – perkant vietinį produktą palaikomi vietos gamintojai, o tai nauda šalies ekonomikai. „Tai yra vietinė gamyba, gamykloje dirba vietiniai žmonės, jie gauna atlyginimus, moka mokesčius. Nežiūrėkime siaurai, tik į kainą, kuri gali būti euru ar dviem mažesnė, bet matykime plačiau. Žinau, kad daug ūkininkų naudoja „Achemos“ produkciją, jos yra dažname ūkyje. Aišku, kai kurių trąšų, pavyzdžiui, amonio sulfato, negamina, todėl turime importuoti. Be to, turime ir fosforo gamyklą ir daug ūkininkų naudoja ir šio vietos gamintojo produkciją. Taigi, vietinių trąšų pasiūla yra, bet konkurencija yra geras dalykas, nes ji verčia pasitempti“, – apibendrino R. Žebrauskas.

Norėtų lankstumo

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.