Pažeistiems miškams – paramos lėšos

Ne tik miško atkūrimui

Paraiškas paramai gauti gali teikti tiek privačių, tiek ir valstybinių miškų valdytojai, tačiau besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Taip pat nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir (ar) statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

Paramos lėšomis finansuojamas stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Taip pat miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas bei miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas tose miško teritorijose, kurios pagal Lietuvos  miškų gaisringumo žemėlapį priskirtos prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotų. Šiuo atveju kartu su paramos paraiška turi būti pateikta VĮ Valstybinių miškų urėdijos pažyma apie miško plotų priskyrimą prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos grupės.

Paramos paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paklausimo (-ų). Jei duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

Pirmiausiai projektai bus vertinami pagal atrankos kriterijus. Paraiška turi surinkti mažiausiai 30 projektų atrankos balų. Jeigu atliekant projektų atrankos vertinimą nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Didžiausia galima balų suma – 100 balų.

Atsirado naujovių

Šiemet yra kiek pakoreguotos paramos įgyvendinimo taisyklių nuostatos. Kai pareiškėjas investuoja į savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, teisė į tokią nekilnojamojo turto dalį turi būti nustatyta notaro patvirtintoje ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotoje sutartyje. Paramos paraiškos pateikimo dieną Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruota notarinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Kai pareiškėjas investuoja į bendrosios dalinės nuosavybės teise kito bendraturčio valdomo nekilnojamojo turto dalį, tokia dalis taip pat turi būti nustatyta notaro patvirtintoje ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotoje naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos sutartyje, ši nekilnojamojo turto dalis pareiškėjo turi būti valdoma nuomos, panaudos ar kitais pagrindais.

Kai nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir (ar) statiniai), į kurį investuojama, valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vienas iš bendraturčių, teikdamas paramos paraišką, turi pateikti laisvos formos bendraturčio sutikimą, kuriame išdėstomas sutikimas numatytai veiklai jų nekilnojamojo turto (miško (miško žemės) ir (ar )statinio) dalyje vykdyti iki kontrolės laikotarpio pabaigos (anksčiau nebuvo nurodyta, kuriam laikotarpiui reikalingas bendraturčio sutikimas projekte numatytai veiklai vykdyti).

Taisyklės papildytos nuostata, kad perskaičiavus (padidinus) miško atkūrimo išmokas pagal medžių rūšių įkainius, nauji išmokų dydžiai būtų taikomi tais pačiais metais pateiktoms paraiškoms.

 Pagal augalų rūšis

Parama pažeistam miškui atkurti skiriama tik už tuos plotus, kuriuose pažeidimas užregistruotas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo ir yra pažeistas ne mažesnis kaip 0,5 ha miško plotas, o dėl nelaimės pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių. Parama teikiama, jei stichinės nelaimės pažeistas miškas atkuriamas miško želdinimu (sodinimu), sodinant medžių ir krūmų sodmenis, mišriuoju miško atkūrimo būdu, kai plote auga žėliniai, tačiau reikalingas papildomas želdinimas.

Vadovaujantis medžių rūšių įkainiais, skiriama parama apskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo atkuriamų želdinių rūšinės sudėties.

Naudotis parama apsimoka

2014–2020 metų laikotarpiui KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričiai „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ buvo skirta per 3 mln. Eur. Iki šių metų gautos 157 paraiškos, o prašoma paramos suma siekė 2,3 mln. Eur. Patenkinta 130 paraiškų, patvirtinta paramos suma siekia beveik 2 mln. Eur. Daugiausia paraiškų buvo pateikta 2015–2018 metais. Pernai buvo pateikta 12 paraiškų, o išmokėta paramos suma viršijo 62 tūkst. Eur.

Molėtų rajone įsikūrusi UAB „Miško projektas“ pastaraisiais metais parengė 5 miško atkūrimo projektus ir jų įgyvendinimui sulaukė daugiau kaip 9 tūkst. Eur paramos. Kaip teigė bendrovės direktorė Nijolė Tirevičienė, jiems priklausantys miškai kenčia nuo uosių grybelinės ligos, kai džiūsta ir jauni, ir brandūs medžiai. Pažeidus augalo šaknis mitybos negaunantys medžiai nusilpsta, juos pradeda pulti įvairūs parazitai ir medžiai visiškai nudžiūva. Nemažai žalos miškams padaro ir vėjai, išvartydami bei nulauždami medžius, o miške palikus vėjavartas bei vėjalaužas kyla grėsmė aplinkinių miškų išlikimui, nes vėjavartose dauginasi kenkėjai ir puola gretimus sveikus medžius. Be to, pasitaikius keletui sausringų metų iš eilės spygliuočių medynus intensyviau puola kinivarpos (žievėgraužis tipografas).

„Pažeistus miško plotus kertame plynais sanitariniais kirtimais. Kirtavietes atkuriame spygliuočių ir lapuočių sodmenimis, kad ateities miškas būtų mišrus ir atsparus. Gaunama parama dengia didžiąją dalį kirtavietės suarimo, sodmenų įsigijimo bei sodinimo darbų išlaidų. Savininkui labai apsimoka naudotis ES parama. Jei jos nebūtų, mums ir kitiems savininkams patiems tektų padengti visas išlaidas, tik ne visi galėtų skirti tam lėšų. Laikui bėgant iš pažeistų medynų toliau plistų ligos ir vabzdžių invazijos. Dėl to blogėtų kaimyninių miškų sanitarinė būklė, o pažeistų miškų vertė nukristų mažiausiai perpus“, – tikino N. Tirevičienė.

Atkuriant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško atkūrimo išmoka – 1 859 Eur už ha.

* Išsamesnė informacija apie tai, kaip apskaičiuojamas paramos dydis, nurodyta veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

Parama išliks

Kaip ir dabartiniu KPP laikotarpiu, taip ir įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP), miškininkai galės pasinaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto lėšomis stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimui.

2023–2027 m. laikotarpiui miško veisimui ir atkūrimui skirta 7 mln. Eur. Naujuoju laikotarpiu miško įveisimas ir atkūrimas bus remiamas per vieną paramos priemonę. Be to, galios reikalavimas, kad želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių.

Paraiškų miško atkūrimui ir įveisimui atrankos vertinimas būtų atliekamas tik tokiu atveju, jeigu prašoma paramos suma viršytų priemonės biudžetą.

Išsamesnė informacija –

www.nma.lt

Redakcijos nuotrauka

Nr. 299/7