Pelkėms atkurti – 19,36 mln. Eur

Tai visi ir vieninteliai žemės ūkio sektoriui skirti pinigai iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, neskaitant papildomai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.

Nei dėl karo Ukrainoje pasikeitusi geopolitinė situacija Europoje, nei Europos Komisijos (EK) raginimas Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms daugiau dėmesio kreipti į apsirūpinimo bei kitų regionų gyventojų aprūpinimo maistu aktualumą neatšaldė Lietuvos siekio užsiimti pelkininkyste – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė aprašą, numatantį, kaip įsisavinti 16 mln. Eur, numatytų „Naujosios kartos Lietuva“ plane.

Pelkės – svarbiausia?

Šio aprašo projektas, kurį savo įsakymu ruošiasi patvirtinti žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo registruotas pirmadienį, nurodant, kad jo derinimas su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis vyksta visai trumpai – iki šios savaitės pabaigos. ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė aiškinamajame rašte teigė, kad reikia skubėti derinti, nes pagal anksčiau Finansų ministerijos nustatytą grafiką ši pažangos priemonė turi būti patvirtinta iki balandžio 20 d.

Priemone „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ yra numatoma iki 2026 metų atkurti apie 8 tūkst. ha durpinių šlapynių žemės ūkio naudmenose. Tai kainuos 19,36 mln. Eur, kurių 3,36 mln. Eur sudarys valstybės biudžeto lėšos, o 16 mln. Eur – Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos. Esą šiomis investicijomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus iš buvusių nusausintų durpinių šlapynių, atkuriant šiuose plotuose pelkėdaros procesus, sudaryti palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms, mažinti pasklidąją taršą, gerinti paviršinio vandens būklę bei didinti ŠESD išmetimų absorbcijas. Ilgalaikėje 30 metų perspektyvoje bendras ŠESD kiekio sumažinimas, atseit, galėtų siekti apie 2,5 mln. t CO₂ ekvivalento.

Kur ir kokie durpynai bus atkuriami, kol kas viešai neskelbiama, tik aiškinama, kad pelkių (durpynų) atkūrimą ir jų tolesnę apsaugą bei tvarų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai turėtų būti priimti III šių metų ketvirtyje, suinteresuotiems dalyviams mokymo ir konsultavimo sistema bus sukurta ateinančių metų pradžioje, o 2024 metų pabaigoje turėtų būti užbaigti atkurti ir pirmieji 5 tūkst. ha durpynų.

ŽŪM skelbė, kad Lietuvoje atkūrus hidrologinį režimą 6 proc. žemės ūkyje naudojamų nusausintų dirvožemių, galima net iki 50 proc. sumažinti žemės ūkio ŠESD emisijų.

Prioritetus dėlioja ne ten

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius „Ūkininko patarėją“ tikino, jog tokius aplinkosauginius projektus, dėl kurių ir anksčiau kilo abejonių, ar jie yra pagrįsti tiek ekonomine, tiek aplinkosaugine prasmėmis, pasikeitus geopolitinei situacijai, vertėtų atidėti. „Maistas brangsta ir brangs, o ir pačiame žemės ūkio sektoriuje klostosi kritinė situacija dėl išaugusių energijos išteklių kainų. Tai procesas, kuris tęsiasi, ir rudeniop gali susidaryti dar sunkesnė situacija. Todėl ŽŪM nenoras matyti tokios padėties, nenoras jos valdyti labai liūdina, o tolimesnis pelkininkystės projekto vystymas tik dar kartą parodo, jog ŽŪM vadovybė nenori ar negali matyti sudėtingos situacijos Lietuvos žemės ūkyje“, – tvirtino LŪS pirmininkas.

R. Juknevičiaus pastebėjimu, neaišku, kodėl ŽŪM taip skuba įgyvendinti gerokai prieš karą patvirtintą Vyriausybės programą, kurią dabartinė geopolitinė situacija jau verčia koreguoti. Ir – kuo skubiau. Tačiau stengiamasi pradėti realizuoti tuos projektus, kurie nėra strateginiai, itin svarbūs. „EK pasiūlė įvairių priemonių, kurių gali imtis valstybės bręstančiai kritinei maisto situacijai suvaldyti, tačiau Lietuva pasirinko tik dvi – pūdymų panaudojimą bei padidino valstybės garantijas skolinantis. To negana, nes gretimų valstybių žemdirbiai sulauks kur kas didesnės pagalbos, todėl kyla abejonių, ar mes būsime lygiavertėje konkurencinėje padėtyje su jais“, – aiškino redakcijos pašnekovas.

Dar didins maisto kainas

LŪS vadovui linkęs pritarti ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas. Pasak jo, jau nuo pat užmačių atkurti pelkes dirbamoje žemėje pradžios tam nepritarė, nes pelkių ir taip Lietuvoje yra nemažai – pagal draustinių, regioninių, nacionalinių parkų, sengirių ir kitokių saugomų teritorijų plotus Lietuva yra tarp ES lyderių. „Dabar pats laikas dėmesį kreipti į gamybos didinimą, kad nepritrūktų maisto produktų. Daug kas Lietuvoje mano, jog patys jo prisigaminame tiek, kad jo tikrai užteks, tačiau toks mąstymas – trumparegiškas“, – įsitikinęs A. Macijauskas.

Anot pašnekovo, prasidėjus Rusijos karinei intervencijai į Ukrainą, tradicinės maisto tiekimo grandinės pradėjo trūkinėti ir aiškėja, kad netrukus kai kurios pasaulio šalys susidurs su ryškiu maisto stygiumi. Europa, būdama viena didžiausių maisto prekių eksportuotojų, turėtų pasirūpinti, kad šių produktų eksporto apimtys nemažėtų. Bet tai gali įvykti tik tada, kai nemažės maisto produktų, jų žaliavų gamyba. Įvairūs aplinkosauginiai projektai, pvz., pelkių atkūrimas, kaip tik skatins maisto produktų gamybos mažinimą. Be to, kuo mažiau Lietuvoje bus pagaminama maisto produktų, tuo jų kaina bus aukštesnė, nes menkės pasiūla. Nors jau ir dabar Lietuvoje maisto produktų kainos yra per pusmetį išaugusios keliasdešimt procentų ar net ir keletą kartų.

„Mes jau ne kartą raginome Vyriausybę peržiūrėti Lietuvos žemės ūkio strateginį planą ir jį kuo skubiau koreguoti bei jame numatyti pagrindinį tikslą – visas pertvarkas, atsižvelgiant į žaliąjį kursą, orientuoti į tai, kad didėtų maisto gamybos apimtys“, – tvirtino LGAA pirmininkas.

Abejoja ministro kompetencija

ŪP kalbintas Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys, opozicijos atstovas Kęstutis Mažeika neslėpė – vargu, ar dabar laikas rengtis įgyvendinti tokius abejotinus projektus, nes tiek Europoje, tiek visame pasaulyje kalbama apie galimą maisto stygių, maisto saugumą ir būtinybę ES didinti maisto gamybą.

„Vargu, ar blaiviai mąstantis žmogus dabar galėtų galvoti apie pelkių atstatymą. Juolab kad tai – vieninteliai ir visi žemės ūkio sektoriui skirti pinigai iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo. Jei būtų kalbama apie keletą procentų, skirtų pelkėms atkurti, tuomet dar gal ir būtų galima suprasti, tačiau šiuo atveju kalbama apie visus pinigus iš fondo. Ir tai dar kartą parodė ŽŪM vadovybės ir paties ministro Kęstučio Navicko kompetencijos stoką. Toji stoka dabar atsiskleidžia visu gražumu“, – tvirtino K. Mažeika.

Pasak parlamentaro, jau vien tai, kad žemės ūkiui skirtos lėšos kreipiamos aplinkosaugos projektams, parodo, kad ministras gerai nesupranta, kokiai sričiai vadovauja, net ir tokiomis sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, kokios yra dabar.

Šaukštai – po pietų

Valdančiosios daugumos atstovo, KRK nario Jono Gudausko tikinimu, Lietuva šiuo metu jau nelabai begali rinktis, skirti lėšas pelkėms atkurti ar ne, nes šios jau yra skirtos, planas tai padaryti patvirtintas EK, tad kito kelio tiesiog neturi, tik įgyvendinti jau pasirinktą projektą.

„Apie sumanymą atkurti pelkes ne kartą diskutavome ir KRK, ir su ŽŪM vadovais. Pelkių atkūrimo priemonei numatytų lėšų – 16 mln. Eur – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo kitur jau nebėra galimybių panaudoti, kad ir kaip norėtume juos panaudoti melioracijai. Todėl tenka susitaikyti su tuo, kas yra“, – ŪP tvirtino J. Gudauskas, pastebėdamas, kad prieš metus, kai buvo rengiamas „Naujosios kartos Lietuva“ planas, apie karą Ukrainoje niekas net ir pagalvoti negalėjo. Todėl belieka įgyvendinti tai, kas suplanuota.

Redakcijos nuotrauka