Pelkėse verda tikra pekla (II)

Priemonė yra

Praėjusiais metais žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą“. Kitaip tariant, iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) bus paskirta 16 mln. Eur atkurti pelkes durpynuose ir iš gamybos išimti 8 000 ha žemės plotą, subsidijuojant po 1 926 Eur/ha.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ ir projekto „EUKI – pelkininkystės plėtra žemės ūkyje Baltijos šalyse“ vadovas Nerijus Zableckis, kurio įmonė patarė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pelkėtose vietovėse skirti didesnes išmokas, RRF – viena iš nedaugelio priemonių, skirta atkurti Lietuvos pelkių, naudojamų žemės ūkyje, plotą. „Iš tiesų tai yra labai mažas kiekis. Kitas dalykas – ūkininkai, dirbantys šlapynėse, iki šiol neturėjo galimybės gauti finansavimo specializuotai technikai įsigyti. Ūkininkai turėtų ruoštis ateinančiam RRF finansavimui. ŽŪM skelbs kvietimą, kuriame numatyta skirti 16 mln. Eur. Priemonė yra. Mes turime tikslą atkurti nusausintus ir žemės ūkyje naudojamus durpynus tvariam ūkininkavimui ir klimato kaitos švelninimui. Esame įsitikinę, kad ši priemonė padės pasiekti tikslą. Kad ūkininkai pasitikėtų šia idėja, svarbu sukurti patikimą šlapiose pelkėse užaugintos biomasės realizavimo rinką. Todėl nuolat ieškome būdų, sąsajų, partnerysčių, pažangių įmonių“, – ŪP pasakojo N. Zableckis.

Suinteresuoti asmenys

Kaip jau minėjo VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ vadovas, priemonė įsisavinti 16 mln. Eur yra. Tačiau ūkininkams knieti sužinoti, kas į šią priemonę pateks, kas galės pretenduoti į tas didžiules lėšas? Ar neatsitiks taip, kad šia pažangos priemone pasinaudos tuo suinteresuoti asmenys – ministro K. Navicko bičiuliai ir bendražygiai Valdas Balčiūnas ir Žymantas Morkvėnas iš ankstesnės ministro darbovietės VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF), kurio darbuotoju ir vienu iš dalininkų buvo K. Navickas?

Viešai prieinamoje informacijoje skelbiama, kad minėtų asmenų rankose – didžiuliai ūkiai. Jie yra būtent tose vietose, kur vyrauja šlapynės, durpynai, „Natura 2000“ plotai. Šiuose plotuose VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) 2009 m., pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) ir valstybės pinigais, už 2,2 mln. Eur pradėjo saugoti meldinę nendrinukę („Tvaraus ūkininkavimo skatinimas užtikrinant agrarinio kraštovaizdžio globaliai nykstančių paukščių rūšių populiacijų ir jų buveinių apsaugą“ LIFE09 NAT/LT/000233). Vienas iš partnerių – V. Balčiūno įmonė UAB „Goldengrass“. Už gautas paramos lėšas galimai buvo įsigyti į „Natura 2000“ patenkantys didžiuliai žemės plotai, žemės ūkio technika, tiesiami keliai. Projekto laikotarpis 2010–2015 m.

Buvo negana

K. Navicko bendražygiai įgyvendino aplinkosauginius projektus toliau – 2015 m. pradėjo įgyvendinti tęstinį nendrinukės projektą „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ (LIFE Magni Ducatus Acrola LIFE15 NAT/LT/001024). Šio projekto vertė – 4,1 mln. Eur. Vienas iš projekto partnerių – Baltarusijos mokslo įstaiga. Tokie bendradarbiavimai su kaimynine šalimi kelia įvairių minčių, ypač žinant, kad surasti ryšius, atsekti vykdytus veiksmus tampa ypač sudėtinga. Už šias lėšas perkama žemės ūkio technika, statomas biomasės perdirbimo cechas prekinio produkto gamybai. Tarp projekto partnerių V. Balčiūno ir su juo susijusių įmonių nėra, tačiau jo kontaktai nurodomi visur, kas susiję su biomasės perdirbimo cechu „Nine voices“. Projekto laikotarpiu, 2016–2023 m., minėta įmonė, anot vietinių gyventojų, beveik nedirba ar dirba tik kokią savaitę per metus. Gali būti, kad pasinaudojus ES ir valstybės pinigais tenkinami privataus asmens ir jo įmonių interesai. K. Navickas kaip tik tuo metu tapo aplinkos ministru.

Kitas bičiulis

V. Balčiūnas ūkininkauja Šilutės rajone, Tyrų pelkėje, Nemuno deltoje, užsiima mėsine gyvulininkyste, laiko apie 800 mėsinių galvijų.

Laikraščio „Šilutės naujienos“ 2011 m. straipsnyje „Teismas atvertė rusniškius nuskriaudusio matininko bylą“ buvo rašyta apie UAB „Geosala“ vadovą, matininką Aidą Guntarskį, kuris įtariamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi rengiant Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir padaręs didelės žalos valstybei bei šešiems ūkininkams. Minėtus žemės sklypus, atėmus juos iš vietinių ūkininkų, išsinuomojo V. Balčiūno valdoma įmonė UAB „GGF“ (dabartinė UAB „Goldengrass“). Šioje veikloje perleidžiant žemę įmonei dalyvavo ir bylose kaip liudininkas minimas Petras Lengvinas, tuo metu ėjęs Rusnės seniūnijos žemėtvarkininko pareigas. P. Lengvinas po karjeros seniūnijoje buvo įdarbintas VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ meldinės nendrinukės apsaugos projekto veiklų koordinatoriumi Nemuno deltoje. Jis čia dirba iki šiol. Galimai šie žemės plotai buvo išpirkti ES LIFE projekto lėšomis.

Susitiko ir aptarė

Viešai skelbiamoje informacijoje matyti, kad V. Balčiūnas rėmė K. Navicko kandidatūrą vienmandatėje Marių rinkimų apygardoje 2020 m. Seimo rinkimuose. Vėliau paramos lėšas K. Navickas grąžino atgal.

K. Navickas nepamiršta savo bičiulių ir tapęs žemės ūkio ministru. 2021 m. kovo 16 d. susitinka su socialiniais partneriais – Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija (LAŪA), kurią yra įkūręs V. Balčiūnas. LAŪA turi 7 narius, iš kurių 4 yra pats V. Balčiūnas ir jo įmonės: UAB „Goldengrass“, UAB „Konig Angus“, VšĮ „Pievų paukščiai“. Į nuotolinį susitikimą, kaip ŪP informavo ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius, buvo pakviesti dar šeši ministerijos specialistai. Apie šį susitikimą ir aptartas temas ministerijos tinklalapyje yra publikuojamas pranešimas. Pateiktame pranešime matyti, kad LAŪA atstovai domėjosi ekstensyvaus ganymo priemonių pokyčiais naujuoju 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu bei agrarinės aplinkosaugos tvarkomųjų veiksmų rėmimo galimybėmis. Jie taip pat pateikė siūlymus ir rekomendacijas, galinčias, anot jų, padėti šaliai pasiekti užsibrėžtų aplinkosauginių tikslų. ŽŪM pranešime „Dėmesys – aplinką saugantiems ūkiams“ rašoma, kad ministras, kalbėdamas apie paramos schemas, pabrėžė, kad jos turėtų veikti taip, kad būtų remiamos palankiausios konkrečiai vietovei, dirvožemiui tinkamos ūkininkavimo formos. Pasak K. Navicko, gyvulininkystė gali prisidėti prie pievų sutvarkymo ir prie šalies apsirūpinimo mėsa. Juk Lietuvos piliečių aprūpinimas maistu yra prioritetas. Be abejo, dėl to niekas nesiginčytų.

Politinė karjera ir bendražygiai

Iš pateiktos informacijos matyti, kad visą K. Navicko politinę karjerą lydi buvę jo bendražygiai, su kuriais susitinka kaip su socialiniais partneriais, aptaria su jais jų ūkių rėmimo galimybes ir galimai apdalija ES ir valstybės fondų lėšomis. Akivaizdu, kad pelkių atkūrimo programa durpžemiuose – ne paskutinis projektas, kuris ruošiamas bendražygiams. Numatomas tęstinis šios paramos projektas „Carbon Farming“. Ar ir vėl nauji milijonai byrės į tas pačias kišenes?

ŪP korespondentė paskambino V. Balčiūnui – LAŪA įkūrėjui, norėjo su juo pabendrauti ir gauti atsakymus į klausimus, tačiau vyras kalbėti nepanoro. „Nežinau, kokia tema bendrausime. Aš šį mėnesį su jūsų redakcija kalbu penktą kartą. Aš jau penktą kartą su jumis kalbu ir nesuprantu, kas čia yra, kad penktą kartą skambinate? Jei su jumis nekalbėjau, tai su jūsų kolegėmis kalbėjau. Turiu labai daug darbo ir nenoriu penktą kartą tą patį kalbėti. Jums gal atrodo nauja, o man atrodo sena. Atsiprašau, bet turiu labai daug darbo“, – skubėjo pokalbį pabaigti sudirgęs V. Balčiūnas.

BAF direktorius Ž. Morkvėnas ŪP sakė nežinantis RRF lėšų likimo. „Jei aš gerai suprantu, RRF pinigai, kalbant ne vien apie pelkes, bet ir iš viso, yra neprieinami Lietuvai dėl neįvykdytų mokesčių reformų, todėl neaišku, kada pinigai bus prieinami ir ar iš viso bus prieinami. Tai čia viskas šakėmis ant vandens rašyta. Čia – pirmas dalykas. Antras dalykas – mes nei gilinomės, nei domėjomės ir nekuriame planų kažkur dalyvauti“,  – tvirtino redakcijos pašnekovas. Jis akcentavo, kad BAF neturi jokių plotų, jokių žemių, kuriose vykdo arba kuriose galėtų būti vykdoma žemės ūkio veikla. Todėl, anot Ž. Morkvėno, ūkininkai yra dezinformuoti arba sąmoningai bando sudaryti apie jo įstaigą blogą nuomonę. „Aš pats esu ūkininkas, deklaruoju žemes, jos siekia vos 20 ha ploto ir nėra tinkamos įsisavinti RRF. Tie ūkininkai, kurie domisi mano veikla, neabejoju, kad valdo dešimt kartų daugiau žemių“, – sakė BAF direktorius, organizacijos dalininkas.

Klausimai ir atsakymai

ŪP pateikė klausimus žemės ūkio ministrui K. Navickui, tačiau į juos atsakė ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.

Pagal žemės ūkio ministro įsakymą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ iš RRF yra paskirta 16 mln. Eur atkurti pelkes durpynuose ir iš gamybos išimti 8 000 ha žemės plotą, subsidijuojant po 1 926 Eur/ha. Ar šiuo laikmečiu, kai žemės ūkis yra atsidūręs ypač sudėtingoje situacijoje, yra būtina tiek daug lėšų nukreipti būtent į pelkes?

Neturime duomenų, kad žemės ūkis yra atsidūręs ypač sudėtingoje situacijoje. 16 mln. Eur iki 2026 m. nėra išskirtinė suma, palyginti su atskiromis priemonėmis, finansuojamomis iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP), kuriam 2023–2027 m. numatyta beveik 4 mlrd. Eur.

Būsimasis ES Gamtos atkūrimo reglamentas ES valstybėms narėms, turtingoms durpžemių (tokia yra ir Lietuva), numato ambicingus durpžemių atkūrimo tikslus. Ši priemonė leis reikšmingai prisidėti prie jų įgyvendinimo, neimant finansų iš SP.

Ar ministras galėtų išsklaidyti abejones, kad pelkėms skirtas prioritetas nėra naudingas Ž. Morkvėnui, buvusiam ministro vadovui ir verslo partneriui, bei kolegai V. Balčiūnui iš jo ankstesnės darbovietės BAF, nes šių asmenų rankose – didžiuliai ūkiai yra būtent tose vietose, kur vyrauja šlapynės, durpynai, „Natura 2000“ plotai?

RRF durpžemių atkūrimo priemonė yra skirta nusausintiems ir pažeistiems durpžemiams, naudojamiems žemės ūkyje, atkurti, todėl tai nesisieja su esamų šlapynių tvarkymu ir priežiūra. Priemonėje galės dalyvauti visi žemės ūkio veikla užsiimantys pareiškėjai, kurių plotai patenka į durpžemių žemėlapius ir kurių atkūrimo projektus patvirtins savivaldybės.

Pagal redakcijos turimą informaciją, ministro bičiuliai, vykdydami įvairius gamtosauginius projektus, pasinaudojo ES ir LR pinigais. Prašome pakomentuoti, kodėl K. Navicko politinę karjerą nuolat lydi buvę bendražygiai, su kuriais susitinkama kaip su socialiniais partneriais, kodėl aptariamos jų ūkių rėmimo galimybes ir jiems atitenka ES ir LR fondų lėšos?

Jeigu norite atkreipti dėmesį į išvardytus projektus, tai rekomenduojame pasižiūrėti į buvusio aplinkos ministro K. Mažeikos nurodymu atliktą projektų vertinimą / auditą, kurio išvados niekada nebuvo paviešintos.

Grįžtant prie pelkių atkūrimo durpžemiuose temos, matyti, kad paramos taisyklėse numatyta, kad bus galima vykdyti ūkinę veiklą: „Atkurtų šlapynių teritorijose gali būti leidžiama ūkinė veikla, kuri nekenkia atkurtos šlapynės išsaugojimui, pavyzdžiui, nuimant antžeminę biomasę šienaujant ir (arba) ganant gyvulius, kai tam yra palankios sąlygos (tai apims ir paludikultūrą). Ši investicija bus bandomasis projektas naujoms ūkininkavimo veikloms išbandyti atkurtuose durpžemiuose (bandomasis anglies ūkininkavimo – angl. carbon farming – projektas)“. Parama numatyta mažoms ar vidutinėms įmonėms, bet ne ūkininkams. Tai puikiai atitinka minėtų asmenų dabartinę veiklą. Ar išsklaidysite abejones, kad nauji milijonai vėl byrės į tas pačias kišenes?

Nėra regimybės, kad tai galėtų įvykti (žr. 2 atsakymą).

Priemonė skirta nusausintiems ir pažeistiems durpžemiams, naudojamiems žemės ūkyje, atkurti, todėl tai nesisieja su esamų šlapynių tvarkymu ir priežiūra. Strateginio plano šlapynių priežiūros priemonėje po šlapynės atkūrimo galės dalyvauti ūkininkai, kurie šiuo metu to šiuose plotuose daryti negali, nes ten nėra šlapynės (šlapynė atsiras po atkūrimo).

Pagal priemonės tvarkos aprašą, pareiškėjai gali būti pirminę žemės ūkio produktų gamybą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės plotus, kuriuose planuojama atkurti pelkių hidrologinį režimą.

Pelkių istorija

Pelkių istorijoje ŪP nenorėjo nuošalyje palikti žemės ūkio ministro K. Navicko, kuris buvo tarptautinės nevyriausybinės organizacijos BAF darnaus vystymosi ekspertas ir direktoriaus pavaduotojas. Todėl tikėjosi išgirsti asmeninę K. Navicko, o ne jo dabartinės darbovietės tarnybų poziciją. Šių metų gruodžio 5 d., peržvelgusi ministro darbotvarkę, šių eilučių autorė paskambino K. Navickui, kuris į skambutį neatsakė. Vėliau K. Navickas perskambino pats, bet supratęs, jog kalbasi su ŪP korespondente, susimėtęs pareiškė kad kalbėti negali, nes yra Seime. „Jus paskambinkite atstovui spaudai Algirdui Igoriui ir jis atsakys. Tvarkoj. Viso geriausio“, – skubėjo pokalbį baigti K. Navickas.

ŪP pasiteiravo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Viktoro Pranckiečio: „Ar viena asociacija (LAŪA) gali imti ir formuoti bendros žemės ūkio politikos kryptį? Ar tai normalu? Gal KRK galėtų paprašyti pasiaiškinti, kokią įtaką LAŪA turėjo žemės ūkio ministrui, kokį vaidmenį atliko šiame procese?“

KRK atsakė, kad dėl minimos informacijos raštų, skundų ar kitokio pobūdžio kreipimųsi iš žemdirbių organizacijų ar kitų asmenų nėra gavęs, situacija komitetui nežinoma.

Komentuodamas situaciją ir ŽŪM atsakymą redakcijai, Seimo KRK narys Kęstutis Mažeika teigė, kad komitetas turėtų artimiausiu metu į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl ŪP straipsnyje minimų projektų finansavimo šaltinių ir atsakyti į pateiktus klausimus. „Pasitvirtinus informacijai, kad minimi artimi žemės ūkio ministro aplinkos asmenys V. Balčiūnas ir Ž. Morkvėnas yra ir naudos gavėjai, ir strateginių projektų ekspertai bei finansavimo taisyklių rengėjai, reikėtų kreiptis į STT dėl akivaizdžios korupcijos“, – neabejojo K. Mažeika.

Pelkės pabrango

Kol ŪP „braidžiojo“ po pelkes, jos ėmė ir pabrango. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas savo socialinėje paskyroje rašo: „Ar teko girdėti, kad pelkės pabrango? Už RRF 16 mln. planuojama atkurti nebe 8 tūkst. ha, bet tik 6 tūkst. ha. Ir juose sukauptas emisijas (taip reikalingas žemės ūkiui – kuo motyvuota prašant paramos pelkėms) - taip pat numatoma sumažinti nuo planuotų 2 562 000 t iki 1 921 500 t CO2 ekv.”, - nuostabos neslėpė E. Pranauskas.

Taigi, ministro įsakymo projektas Nr. 23-17028 jau registruotas. Kaip pastebi FB buvęs premjerės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas iki šiol nebuvo indeksuota nė viena investicinė priemonė. „Net pieno krizės įkarštyje prašymai indeksuoti 70 proc. padidėjusias ūkininkų statybų sąmatas „bėgo“, kaip interpeliacijos nuo ministro. O čia šast! Ir su Briuseliu suderinta, ir teisės aktai patvirtinti“, - nuostabos neslepia I. Jankauskas.

Redakcijos nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Biomasės perdirbimo cechas „Nine voices“ beveik nedirba.

ES ir valstybės lėšų įsisavinimo schema – žr. galerijoje

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.