Pelkėse verda tikra pekla (III)

Paprašė padidinti įkainius

Lietuvos šlapynių GIS duomenų bazės, atnaujintos 2018 m., duomenimis, Lietuvoje durpžemiai užima apie 654 tūkst. ha, iš jų apie 67 proc. yra nusausinta. Žemės ūkiui naudojami durpžemiai sudaro 38 proc. visų durpžemių (apie 251 tūkst. ha), beveik visi šie plotai yra nusausinti. Žemės ūkiui naudojami durpžemiai nėra derlingi – daugiau nei pusės jų našumo balas nesiekia 35 balų („Lietuvos durpynai“, 2018). Didžiausi šių durpžemių plotai yra rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje.

ŽŪM savo tinklalapyje skelbia apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ,,Naujos kartos Lietuva“ (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) veiklą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ ir pažymi, kad šia veikla siekiama sumažinti ŠESD išmetimus iš nusausintų pažeistų žemės ūkio sektoriuje naudojamų durpžemių, atkurti pelkėdaros procesus, taip pat didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms ir ekstensyvios ūkinės veiklos, įskaitant anglies kaupimo ūkininkavimo, vykdymui.

Šiai veiklai iki 2026 m. numatyta 16 mln. Eur RRF lėšų, taip pat 3,36 mln. Eur lėšų iš valstybės biudžeto padengti netinkamą finansuoti PVM. Įgyvendinus veiklą, numatoma, kad iki 2026 m. II ketv. pabaigos bus atkurtas 8 tūkst. ha žemės ūkyje naudojamų pažeistų nusausintų durpžemių plotas bei atitinkamai sutaupyta ŠESD 358,36 tūkst. t CO₂ ekv.

Prieš pradedant įgyvendinti šią priemonę, Lietuvos valdžios institucijos suskubo kreiptis į EK prašydamos pakeisti pirminį sprendimą, t. y. pagal schemą atkurti ne 8 tūkst. ha pelkininkystei skirtos teritorijos, bet 6 tūkst. ha. Apie tai rašoma EK dokumente (C(2023) 7718, išleistame 2023 m. lapkričio 14 d.), skirtame pelkių schemai pakeisti. Mūsų šalies valdžios institucijos paaiškino, kad teritorija turi būti sumažinta dėl padidėjusios infliacijos. Taip pat buvo prašyta padidinti vieneto sąnaudomis pagrįstą pagalbos normą nuo 1 926,01 Eur/ha iki 2 305,53 Eur/ha. Mūsų šalis esą neatsižada numatyto tikslo pelkininkystę išplėtoti iki 8 tūkst. ha, todėl paaiškino EK, kad yra ir kitų galimų finansavimo šaltinių.

Planuoja rasti pinigų

Anot buvusio premjerės patarėjo žemės ūkio klausimais Igno Jankausko, akivaizdu, kad valdžios institucijos planuoja rasti pinigų pelkininkystės priemonėms įgyvendinti. „Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad valdininkų darbas vertinamas taip: ar yra pasiektas rodiklis, ar ne. Jeigu valdininkai jau nusprendė, kad reikia kreiptis į EK ir susimažinti rodiklį, reiškia, jie realiai matė, kad 8 tūkst. ha Lietuva niekaip nepasieks. Šiuo atveju rodiklis yra ne pinigai, bet 8 tūkst. ha. Tas pats yra ir su investiciniais projektais, kurie teikiami EK. Mes ne kartą kalbėjome, kad dėl infliacijos reikia paramos sumą padidinti, nes už 300 tūkst. Eur, kurią yra numačiusi ŽŪM, nelabai ką ūkininkai nuperka. Tačiau būdavo argumentuojama, kad mes nepasieksime SP užsibrėžto projektų skaičiaus. Čia tas pats. Yra 8 tūkst. ha, valdininkai pamatė, kad to nepadarys, tad kreipėsi į EK, kad sumažintų iki 6 tūkst. ha. Tam, kad būtų galima visa tai sumažinti, nekeičiant biudžeto, būtinas pagrindimas, o tai – smarkiai išaugusi infliacija. Taigi, Lietuvoje turime unikalią pekininkystės priemonę, kurią valdininkai vis tik sugebėjo apginti“, – ministerijos darbo ypatumus apibūdino I. Jankauskas.

Mintimis grįždamas į laikus, kai dirbo Vyriausybėje, ŪP pašnekovas prisiminė pagrįstą prašymą indeksuoti jau pasirašytas paramos sutartis ir skirti joms papildomą paramos sumą. Tuo metu kaimyninė Lenkija šiuo keliu jau buvo pasukusi. Tačiau šis prašymas ŽŪM pritarimo nesulaukė. Nors, pasak I. Jankausko, diskusija vyko, tačiau siūlymas buvo atmestas. Buvo kalbama, kad to negalima padaryti dėl... kažko.

Tačiau dabar pasirodė, kad priemones indeksuoti galima. „Ar bus pelkininkystei rasta pinigų? Jei valdininkai rado valios, energijos ir argumentų susimažinti rodiklį, palikus tuos pačius pinigus, tai tikėtina, kad turės valios ir energijos atrasti dar daugiau pinigų tos priemonės tęstinumui, tiems visiems 8 tūkst. ha. Dabar tokia padėtis, kai ministras yra palankus visai žaliajai tėkmei, organizuojamai iš ŽŪM vidaus, tai jokio konflikto nėra. Jie tada puikiai juda ir kiek pinigų reikia, tiek indeksuoja. Viskas gerai. Jokių problemų“, – argumentavo I. Jankauskas, įgijęs darbo valstybiniame sektoriuje patirties.

Buvęs premjerės patarėjas žemės ūkio klausimais paminėjo, kad pamatus pelkininkystei padėjo ir RRF priemones ruošė ankstesnės Vyriausybės žemės ūkio ministras, bet jas patvirtino Kęstutis Navickas. „Mes matėme tas užmačias, bet kadangi atėjo naujas ministras, kuriam ši tema yra labai prie širdies, tai viskas einasi dar sklandžiau. Sektoriuje dažnai girdimi technikos pardavėjų pasakojimai, kaip pelkių ir meldinių nendrinukių projektus vystantys verslai gana prabangią techniką perka grynaisiais pinigais ir atsiskaito iš karto. Akivaizdu, kad ūkininkaujant, tą ir savo kailiu patyriau, be kredito pirkti techniką yra labai sudėtinga“, – akcentavo ūkininkas. Ar naujas ministras galėtų pakeisti šią tėkmę? I. Jankauskas atsakė, kad pokyčius padaryti galėtų tik labai stiprus žmogus, turintis stiprų politinį palaikymą.

Tragikomiška situacija

Mažeikių rajono ūkininkas, Žemdirbių organizacinio štabo atstovas, žemdirbių derybininkas Audrius Vanagas visą šią situaciją redakcijai įvardijo kaip tragikomišką. „Pelkininkystės priemonė – pakankamai nesena. Tikriausiai buvo atliktos pelkininkystės vystymo studijos, buvo planuotas atkuriamas plotas, apskaičiuota pinigų suma, kurios pakaks atkurti 8 tūkst. ha. Dabar išeina, kad gali atkurti tik 6 tūkst. ha. Kyla klausimas: kodėl pabrango pelkių atkūrimas? Kyla įtarimų. Tai turėtų būti detalizuota. Juk kažkokių didelių įvykių nenutiko. Aš suprantu: degalų sąnaudos, kažkokios medžiagos... Jei tai priemonei tokių dalykų reikia. Kas nutiko? Kodėl už hektarą norima išsimokėti didesnę sumą? Čia yra dviprasmybių“, – samprotavo A. Vanagas. Anot ŪP pašnekovo, ūkiškoje žiniasklaidoje pasirodę žurnalistiniai tyrimai ir išsakytos įvairios nuomonės, kad žemės ūkio ministro buvę kolegos taip pat planuoja daryti panašias priemones ir vykdo ūkininkavimą, šiame kontekste atrodo labai įtartinai. „Panašu, kad čia bandoma kažkokiu būdu įdarbinti turimus durpžemius ar pigiai įsigyti naujų. Kaip ir minėjau, man visa tai kelia labai daug įtarimų. Žemės plotus stengiamasi pritaikyti prie populiarios temos „Klimato kaita“ ir išsidalyti išmokas. Ir nebūtinai tais išdalytais paraminiais pinigais bus pasiektas rezultatas. Kaip matėme ir su paukštuko – meldinės nendrinukės – priemone. Todėl mes, ūkininkų savivalda, pagrįstai keliame šiuos klausimus. Į juos turi būti atsakyta“, – savo nuomonę išsakė A. Vanagas.

Nemalonūs jausmai

Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas, atstovavęs žemdirbių interesams Briuselyje, smalsavo, kokiose konkrečiose Lietuvos vietose bus atkurtos pelkės ir kas yra jų valdytojai. „Situacija – ganėtinai sudėtinga žemdirbių atžvilgiu. Toks jausmas, kad mūsų žemės ūkio ministras atstovauja labai siaurai žmonių grupei, turinčiai savų interesų. Paminėsiu, kad projektai investicijoms į žemės ūkio valdas ir kt., kurie buvo patvirtinti esant vienokioms sumoms ir išbrangę dėl COVID-19 pandemijos bei karo Ukrainoje padarinių, nebuvo peržiūrėti, nebuvo indeksuoti dėl išaugusios infliacijos. Projektų suma nebuvo padidinta. Padidėjusias projekto išlaidas ūkininkai turėjo dengti savo lėšomis. O štai pelkių atkūrimas buvo indeksuotas. Todėl šie veiksmai vertinami kontroversiškai“, – ŪP sakė jaunas ūkininkas.

Anot D. Arlausko, išeina taip, kad turimas pinigų paketas, numatytas 8 tūkst. ha, bus paskirstytas mažesniam plotui – 6 tūkst. ha, todėl išlaidos vienam hektarui padidės, o ateityje bus skirti papildomi pinigai 2 tūkst. ha atkurti. „Visi kiti žemės ūkio sektoriai yra palikti merdėti. Tai apie ką eina kalba? Žemdirbiai seniai K. Navickui klijavo pelkių ministro etiketę, nes jis visa tai pabrėžia savo darbais. Turiu tokį posakį, kurį nuolat kartoju savo vaikams ir aplinkiniams: „Apie žmogų kalba ne žodžiai, kalba jo darbai.“ Tai tinka ir dabartinei situacijai. Nemanau, kad K. Navickas bus perrinktas kitai Seimo kadencijai ir tęs žemės ūkio ministro darbus, bet savo bičiuliams, galimai, užtikrins geras pajamas“, – kalbėjo D. Arlauskas. Jam kirbėjo klausimai: „Koks yra numatytas techninis procesas pelkės atkūrimui, ką reikės daryti, kad ji būtų atkurta? Ir kokie darbai vyks pelkės priežiūrai po jos atkūrimo?“

Juokas pro ašaras

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius ŪP sakė, kad krizę patiriančiam pieno sektoriui paremti valdžia dėjo per mažai pastangų. EK leido prie ES skirtų lėšų pieno sektoriui pridėti 200 proc. papildomą valstybės finansavimą, tačiau parama buvo nulinė. „Čia ir parodomas požiūris į pieno krizę, į pieno sektorių. O pelkininkystėje – tam tikri niuansai. ŽŪM motyvavo tuo, kad 8 tūkst. ha atkurtų pelkių prisidės prie žemės ūkio sektoriui keliamo tikslo sumažinti ŠESD emisijas. Tačiau jei bus atkurti tik 6 tūkst. ha, automatiškai nebus pasiekta ŠESD emisijų absorbcija, kiti sektoriai negalės pasiekti numatytų rodiklių. Tuomet žlugs sukurtas mitas. Išeina, kad kiti sektoriai liko apgauti, nes „grupė draugų“ tyliai susiderinę vienaip kalbėjo, o kitaip padarė“, – nuostabos neslėpė E. Bičius. Anot LPGA direktoriaus, parama pelkininkystei kelia juoką pro ašaras. Juk pelkių Lietuvai „labai reikia“, todėl jų atkūrimo ir priežiūros įkainiai padidėjo, pelkės pabrango. „Matome ministerijos prioritetą. Kur jiems yra aktualu ar naudinga, įdedama ir noro, ir pastangų. O kur reikia paremti gamybą, nėra jokio noro ir pastangų. Viskas aiškiai matyti. Kas ministerijai yra aktualiau? Ne ekonomika ir ne žemės ūkis, bet siauras interesų ratas. Visos įkurtos viešosios įstaigos ir dar kitokios organizacijos, užsiiminėjančios pelkėmis, durpžemiais ir šlapynėmis, turėtų būti remiamos ne iš kaimo plėtros, ne iš RRF pinigų, kurie skirti skatinti gamybą ir ekonomiką. Juk būtų visiems naudingiau, jei pinigai būtų investuojami į gamybą, taip būtų padidinamas ūkių pelningumas ir našumas, taip pat bendra šalies ekonomika. O pelkėms juk yra įvairių aplinkosauginių fondų“, – mintimis pasidalijo E. Bičius.

ŽŪM atsišaudo

Siekiant išsiaiškinti šalies ūkininkijos keliamus klausimus, ŪP juos pateikė ŽŪM. Atsakymus į klausimus redakcijai atsiuntė ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.

– Oficialiai skelbiamame EK dokumente (C(2023) 7718, išleistame 2023 m. lapkričio 14 d.) rašoma, kad Lietuvos valdžios institucijos durpžemių priemonėje nori pakeisti 8 tūkst. į 6 tūkst. ha pirminio sprendimo 14, 57 ir 63 konstatuojamosiose dalyse. (17).

Lietuvos valdžios institucijos paaiškino, kad pagal schemą atkurta teritorija turi būti sumažinta dėl padidėjusios infliacijos. Lietuvoje turime išskirtinę pelkininkystės priemonę, kurią valdininkai sugebėjo apginti. Kodėl valdininkai EK apgynė būtent šią priemonę? Kodėl kitų investicinių priemonių kaštų neindeksavo, kodėl ŽŪM nesikreipė į Komisiją?

– Durpžemių atkūrimo, siekiant sumažinti ŠESD emisijas iš durpžemių, priemonės rodiklis buvo sumažintas nuo 8 tūkst. iki 6 tūkst. ha, įvertinus didelę infliaciją 2022 m. ir dėl jos išaugusius šlapynių atkūrimo darbų kaštus. EK, įvertinusi Lietuvos pateiktą pagrindžiančią informaciją, pritarė rodiklio sumažinimui nemažinant priemonei skirtos sumos (16 mln. Eur).

Durpžemių atkūrimo priemonė iš RRF Lietuvoje nėra unikali, Danija ir Airija turi panašias priemones. Durpžemių atkūrimas žemės ūkio paskirties žemėje yra viena efektyviausių priemonių mažinti žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijas, tai taip pat yra vienas iš numatytų tikslų, keliamų šalims narėms būsimame ES Gamtos atkūrimo reglamente. RRF priemonė leis reikšmingai prisidėti prie Reglamento tikslų, numatytų Lietuvai, įgyvendinimo, nenaudojant tam Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų.

Tame pačiame dokumente (C(2023) 7718, išleistame 2023 m. lapkričio 14 d.) rašoma, kad mūsų šalies valdžios institucijos ankstesnio įsipareigojimo neatsižada ir kad minėtai priemonei įgyvendinti pasitelks kitus galimus finansavimo šaltinius. Kodėl taip stengiamasi paremti pelkininkystės sektorių? Kodėl nebuvo rasta pinigų paremti, pavyzdžiui,  pieno sektorių?

– RRF priemonė yra skirta žemės ūkyje naudojamiems durpžemiams atkurti – priemone nėra siekiama, kad visuose šiuose plotuose būtų vystoma pelkininkystės veikla, bet pareiškėjai bus skatinami toliau šiuos plotus naudoti ekstensyviai: ganant gyvulius ar auginant šlapynių augalus pašarams ar kitiems tikslams, pvz., panaudojant užaugintą biomasę energijai gaminti, statybose ir pan. ŠESD emisijos iš žemės ūkyje naudojamų durpžemių yra ketvirtas pagal dydį ŠESD emisijų šaltinis žemės ūkio sektoriuje (po mineralinių trąšų ir pieninių bei mėsinių galvijų žarnyno fermentacijos). Durpžemių atkūrimo priemonės yra apie 10 kartų efektyvesnės mažinant ŠESD emisijas nei kitos plotinės priemonės, skaičiuojant 1 ha, nors paveikiami plotai yra reikšmingai mažesni. Siekiant įgyvendinti Lietuvos ilgalaikius įsipareigojimus švelninant klimato kaitą, turės keistis žemės ūkyje naudojamų durpžemių naudojimas, juos paverčiant pievomis ir šlapynėmis. Neįgyvendinus šių tikslų, Lietuvai grės sankcijos.

2023 m. pieno ūkiams daliai nuostolių kompensuoti dėl pieno kainų kritimo buvo skirta nacionalinė parama – 8 mln. Eur ir ES parama iš žemės ūkio rezervo – 10,66 mln. Eur.

Parama iš valstybės biudžeto buvo teikiama pagal de minimis taisykles. Ši parama buvo išmokėta 2023 m. birželio pradžioje, paramą gavo 10,6 tūkst. pieno ūkių, laikančių 96 tūkst. karvių.

ES finansinė parama buvo išmokėta 2023 m. rugsėjo viduryje. Paramą gavo 11,1 tūkst. pieno gamintojų. Paramos suma buvo apskaičiuota pagal 2023 m. balandžio 1–birželio 30 d. kiekvieno pieno gamintojo supirkėjams faktiškai parduotą natūralaus riebumo pieno kiekį. Paramą gavo ūkiai, kuriems balandį–birželį mokėta vidutinė pieno kaina buvo ne didesnė kaip 40 ct/kg, išskyrus ekologiško pieno gamintojus ir pripažintų kooperatyvų narius, jiems parama buvo mokėta tuo atveju, jei jų gauta vidutinė pieno kaina buvo ne didesnė kaip 45 ct/kg. Paramos dydžiai diferencijuoti pagal 2023 m. liepos 1 d. gamintojo Ūkinių gyvūnų registre įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių.

Pažymėtina, kad pieno gamintojams mokamos susietosios išmokos už pienines karves. 2023 m. susietajai paramai už pienines karves skirta 44,26 mln. Eur, tai yra 6,76 mln. Eur daugiau, palyginti su 2022 m. Paramos dydžiai už laikomas pienines karves diferencijuoti pagal laikomų pieninių veislių karvių skaičių. Paramos avansai (70 proc. paramos dydžio) pradėti mokėti nuo 2023 m. lapkričio 1 d., likusi paramos dalis – nuo gruodžio 1 d.

– Lietuvos valdžios institucijos siekė apriboti paramos formą iki fiksuoto vienetinio tarifo vienam atkurto šlapžemės ploto hektarui, t. y. pasirinko supaprastintas išlaidas (bus kompensuojamos ne faktinės išlaidos, bet 2 305,53 Eur/ha suma). Koks techninis procesas numatytas pelkei atkurti? Kokie darbai yra numatyti pelkės priežiūrai po jos atkūrimo?

– Pareiškėjai, norintys savo žemės paskirties žemėje atkurti šlapynę (minimalus plotas – 1 ha), turi atitikti visas sąlygas, nurodytas žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 22 d. įsakyme Nr. 3D-269 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programos pažangos priemonės Nr. 15-001-06-02-02 „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ aprašų patvirtinimo“.

Patvirtinus kvietimą teikti paraiškas, pareiškėjai, kurių plotai patenka į durpžemių žemėlapį, sudarytą VĮ Žemės ūkio duomenų centro, turi kreiptis į savivaldybės melioracijos skyrių, kad būtų išduotos techninės sąlygos atkurti šlapynę. Gavę technines sąlygas, jie turi kreiptis į projektuotojus, kurie parengia techninį projektą ir techninio projekto ekspertizę. Techninis projektas kartu su techninio projekto ekspertize turi būti pateiktas po paraiškos pateikimo, t. y. ne vėliau kaip su mokėjimo prašymu. Tada pagal numatytas projekto sąlygas atkuriama šlapynė. Projektą pareiškėjas turi įgyvendinti ne vėliau kaip per 24 mėn. nuo valstybės pagalbos skyrimo patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. balandžio 30 d.

Atkūrę šlapynę, pareiškėjai iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (5 m.) privalo užtikrinti investicijų, veiklos tęstinumą (nekeisti nuosavybės pobūdžio, nekeisti projekto tikslų ir veiklos pobūdžio: nesausinti atkurtos šlapynės ar kitaip keisti jos hidrologinio režimo). Taip pat pareiškėjai, įgyvendinę projektą, projekto priežiūros laikotarpiu gali kreiptis paramos ir prisiimti įsipareigojimus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.