Pelkininkų pinigai – pieniniams buliukams?

Išdėstė argumentus

„Prašome atkurti nutrauktą jų subsidijavimą bent tokį, koks buvo 2021 metais, ir tam numatyti biudžete papildomai 5,3 mln. Eur. Tai yra parama ūkiams, ypač vidutiniams, kurie specializavosi auginti pieninius bulius. Lėšų šaltinis – nepanaudotos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos šlapynėms atkurti“, – akcentavo asociacija. KRK siūlymui pritarė, tačiau jį dar svarstys Vyriausybė.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, prieš biudžeto projekto svarstymą KRK jis ir asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, KRK pirmininką Viktorą Pranckietį, kitus KRK narius ir išdėstė mintis apie blogėjančią situaciją gyvulininkystės sektoriuje. Vietoj rekomenduojamų 1,7 sąlyginių gyvulių (SG) 1 ha žemės ūkio naudmenų, beliko tik 0,19, t. y. 9 kartus mažiau, o žemės ūkio produkcijos gamintojui tenka nepagrįstai maža galutinio maisto produktų kainos dedamosios dalis, nes didžioji dalis tenka prekybininkams ir perdirbėjams.

„Žinant, kad Lietuvos žemdirbiai ir toliau gaus vienas mažiausių tiesioginių išmokų Europos Sąjungoje (ES), geriausiu atveju tik šiek tiek artėsime prie 85 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, didėjančių iššūkių akivaizdoje mažinti nacionalinį finansavimą šalies žemės ūkiui yra neleistina. Tada ko vertas visų politinių partijų įsipareigojimas šalies žemės ūkį pripažinti strategine ūkio šaka, jeigu asignavimai 2025 m., palyginti su 2024 m., mažinami? Lietuvos žemės ūkis toliau vis labiau neatlaiko konkurencinio spaudimo, nes konkuruojame nelygiomis sąlygomis. Ypač skaudžiai atsiliepia pasikeitusi kaimyninių valstybių politika, kuri leidžia šių šalių gamintojams taikomomis paramos schemomis sumažinti produkcijos savikainą“, – rašoma kreipmęsi.

Būtų galima skirti

LŽŪBA prašė 2025 m. šalies biudžete nemažinti asignavimų Lietuvos žemės ūkiui ir priminė, kad kiekvienais metais į užsienį išvežama daugiau kaip 100 tūkst. pieninių bulių veršelių. Ši statistika paneigia nepagrįstus išvedžiojimus apie menką tokių gyvulių mėsos kokybę, o Lietuvos gyventojai paliekami be galimybės įsigyti pigesnės produkcijos. „Prašome atkurti nutrauktą jų auginimo subsidijavimą bent tokį, koks buvo 2021 m., ir tam numatyti biudžete papildomai 5,3 mln. Eur. Tai yra parama ūkiams, ypač vidutiniams, kurie specializavosi auginti pieninius bulius. Tai yra žymi žaliavos dalis perdirbamajai pramonei. Lėšų šaltinis – nepanaudotos RRF lėšos šlapynėms atkurti“, – akcentavo asociacija.

Posėdyje apie tai kalbėjęs KRK pirmininkas V. Pranckietis teigė, kad anksčiau parama pieniniams buliams buvo skiriama iš ES lėšų. Jos nebeliko, todėl paramą būtų galima skirti iš RRF lėšų. „Kadangi tokio finansavimo pelkių fondams nereikės, tai tos lėšos gali būti čia panaudotos. Aišku, mus patikslins Finansų ministerijos žmonės, kurie žinos, bet manau, kad čia viskas yra suprantama ir aišku“, – kalbėjo KRK pirmininkas.

Už tikrą ūkininkavimą

Su ŪP bendravusi Mažeikių r. ūkininkė Genovaitė Šemetienė tikisi, kad išmokos už pieninius buliukus bus grąžintos. „Apgailestaujame, kad už bulius išmokų nemoka, o už pienines karves jos mažos. Mano tėvų pieno ūkis pasmerktas žlugti. Juk ką atsiveda karvės, tą ir tenka auginti. Buliukams ir pašarų reikia, kurie gali būti prastesni, ir priežiūros, kuri yra didesnė. Būtų labai gerai, kad išmokas grąžintų. Vyresnio amžiaus žmonės naiviai tikėjosi, kad pasikeitus ministrams jie išmokas už pieninius buliukus gaus jau šį rudenį. Tikimės, kad valdžia atkreips dėmesį į pieno sektorių“, – pabrėžė G. Šemetienė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė neslėpė palaikanti siūlymą grąžinti paramą už auginamus pieninius buliukus. „Aš – už. Juo labiau kad tai nepanaudotos lėšos, numatytos švaistyti nesąmonėms, niekiniams projektams. Esu už teisybę, už tikrą ūkininkavimą“, – šypsodamasi ŪP kalbėjo LŪS vicepirmininkė ir pabrėžė, kad pinigai jokiu būdu neturėtų būti sumažinti pieninių karvių sąskaita. „Visokių ūkių yra. Vieni projektus vykdo, jiems reikia išlaikyti galvijų skaičių. Jie yra priversti buliukus auginti. Juk karvei neįsakysi, kad tik telyčaitę atsivestų, juk ir buliukų atsiveda. Tuomet jie tampa menkaverčiais, nes išmokos nėra. Bet juos šeri taip pat kaip ir mėsinius gyvulius, kaip ir pienines karves. Čia didžiausia diskriminacija“, – įžvelgė Z. Dargienė.

Ir centas praverčia

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.